Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Globalinis klimato atšilimas

Autorius: Diana

Vytauto Didžiojo universitetas
Humanitarinių mokslų fakultetas

MINDAUGAS DAPŠYS
I KURSO
DIENINIO MOKYMO SK.
STUDENTAS

APLINKOTYROS NAMŲ DARBAS:
GLOBALINIS KLIMATO ATŠILIMAS, PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS

KAUNAS 2004
TURINYS

1. Įvadas 3
2. Literatūros apžvalga ir analizė 4
2,1 Globalinio klimato atšilimo priežastys 4
2,2 Globalinio klimato atšilimo pasekmės 6
2,3 Šiltnamio efekto sukeltos sveikatos problemos 7
3. Išvados 9
4. Literatūra 10

1. Įvadas

Vis didėjantis globalinio klimato atšilimo poveikis, verčia
susimąstyti, kas mūsų laukia ateityje. Kyla pavojus, jog žmonių įsikišimas
natūralaus klimato pokyčius paspartins ir suaktyvins tiek, kad bus
neįmanoma laiku pritaikyti mūsų socialinių ir ekonominių sistemų. Su
pasauliniu klimato atšilimu susijusios išlaidos gali tapti nevaldomos, o
žmoniją gali ištikti jos pačios paskatinta katastrofa. Šylant planetai vis
daugiau žalos pridaro sausros, vis daugiau dirbamos žemės praryja dykuma,
didesnę griaunamąją jėgą įgyja audros ir potvyniai.
Mokslininkų pateikta ataskaita rodo, kad vis daugiau ekspertų
įspėja, kad su aplinka susiję klausimai tampa 21-ojo amžiaus saugumo
grėsme, kuri savo svarba užgožia net terorizmą. Mokslininkai prognozuoja,
jog pasaulinis klimato atšilimas vienuose regionuose sukels vis daugiau ir
vis didesnių audrų, karščių potvynių, uraganų ir ciklonų, o kituose lems
šalčius ir sausrą. Jūros lygis ir toliau kils, o ledynai ir sniego danga
mažės. Per pastaruosius 30 metų gerokai padidėjo nuostoliai, kuriuos
draudikai patiria dėl gamtos reiškinių. Tai rodo, kad problema kuo toliau,
tuo labiau didėja. Klimato šilimas tampa aktualiausia ir brangiausiai
kainuojančia ekologine problema.
Tai vis gi kas gi yra tas klimato atšilimas, iš kur atsirado, ir
kas jį lemia, stengsiuos visa tai trumpai apglėbti savo darbe.

2. Literatūros apžvalga ir analizė

2,1 Globalinio klimato atšilimo priežastys

Visi civilizacijos pasiekimai – didelio dirbtinės energijos
kiekio vartojimo pasekmė. Žmonija nesivaržydama eikvoja organinį kurą
(anglis, naftą, gamtines dujas, skalūnus, durpes), kurio atsargos kaupėsi
šimtus milijonų metų. Patys sparčiausiai, dėl žmonijos veiklos sukelti
atmosferos sudėties kitimai, vyko per pastaruosius penkiasdešimt metų.
Pagrindinė priežastis, lėmusi atmosferos sudėties kitimą ir spartų klimato
atšilimą, yra energijos gavybos ir pramonės vystymasis, degalų didėjimas ir
miškų bei žaliojo pasaulio spartus naikinimas, ypač ekonomiškai silpnose
šalyse.
Siekiant sustabdyti neigiamus klimato pokyčius 1992 m. birželio
mėnesį Rio de Žaneiro konferencijoje 155 šalys pasirašė Jungtinių Tautų
Bendrosios klimato kaitos konvenciją. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir Lietuva.
Konvencijos tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio efektu pasižyminčių dujų
koncentracijos atmosferoje taip stabilizuotųsi, kad pavojingas
antropogeninis poveikis netrikdytų klimato sistemos. Tačiau konvencijoje
nebuvo numatyti konkretūs atskirų valstybių įsipareigojimai. Tik vėliau,
1997

m. gruodžio 10 dieną, po ilgų derybų ir parengiamojo darbo buvo
priimtas Kioto konferencijos protokolas, nurodantis, kokiu procentu
konkrečios šalys turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus
į atmosferą iki 2008–2012 m. palyginti su baziniais 1990 metais. Pagal šį
protokolą JAV įsipareigojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus
sumažinti 7 proc., ES šalys (tarp jų ir Lietuva) – 8 proc., Japonija ir
Kanada – 6 proc.
Globalios klimato kaitos konvencijoje nurodoma, kad pagrindinė
pasaulinio klimato atšilimo priežastis yra vis didėjančio organinio kuro
deginimas ir dėl šio vykstančio proceso sparčiai didėja anglies dioksido
emisijų kiekis. 30% anglies dioksido molekulės sugeria iš Žemės į kosminę
erdvę sklindančias šilumines bangas, padidindamos troposferos oro
temperatūrą ir sukeldamos šiltnamio efektą. Šis reiškinys buvo pavadintas
šiltnamio efektu, nes anglies dioksidas panašiai kaip šiltnamio stiklas ar
plėvelė praleidžia iš saulės sklindančia radiaciją, tačiau sugeria
infraraudonuosius spindulius, kuriuos atgal į erdvę išspinduliuoja įšilęs
žemės paviršius. Dėl to vidutinė atmosferos temperatūra kyla ir keičiasi
jos pasiskirstymas žemėje. Visai neseniai paaiškėjo, kad ypatingai didelė
infraraudonųjų spindulių sugerties geba pasižymi freonai –
chlorfluorangliavandeniliai. Skirtingų dujų indėlis į šiltnamio efektą
apytikriai yra vertimas taip:

Pažiūrėję į šiuos duomenis, matome, kad freonų indėlis į klimato
atšilimą yra žymiai didesnis nei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pavyzdžiui azoto suboksido koncentracija ore yra apie tūkstantį kartų
didesnė, o indėlis į pasaulio klimato atšilimą, net tris kartus mažesnis.
Taigi freonų gamybos ir naudojimo apribojimai turėtų ne tik sustabdyti
stratosferos sluoksnio irimą, bet ir prisidėti prie klimato atšilimo
problemų sprendimo.
Didėjant antropogeninei šiltnamio efektą sukeliančių dujų
emisijai, vis didesnė žemės spinduliuojamos šilumos dalis absorbuojama
žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, tuo būdu suardomas nusistovėjęs žemės
šilumos balansas ir klimatas žemėje pamažu kyla. Nuo to laiko, kai Europos
regione ėmė didėti oro tarša, didžiojoje Europos dalyje temperatūra pakilo
apie 0,80C. Tuo tarpu, remiantis įvairiais tiesioginių stebėjimų ir
modelinių skaičiavimų duomenimis, per pastarąjį šimtmetį vidutinė
temperatūra žemėje pakilo apie 0,50C. Skirtingi antropogeninių šaltinių
indėliai į pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją:

|Šaltinis |CO2 |CH4 |N2O |CFC |
|Energetika |80 |26 |9 | |
|Miškų naikinimas |17 | |17 | |
|Pramonė |3 | |15 |100 |
|Sąvartynai | |11 | | |
|Žemės ūkis | |48 |48 | |
|Biomasės deginimas| |8 |11 | |
|Vandens valymo | |7 | | |
|įrenginių dumblas | | | | |
| | | | | |

Taigi, iš duotų duomenų nesunkiai galime suprasti, kad
pagrindinis anglies dioksido emisijos šaltinis yra energetika, tiksliau
sakant, organinio kuro deginimas energijos gavybos ir transporto
sektoriuose. Šiandieninis dirbtinis energijos kiekis t.y. žmonių gaminama
energija, sudaro tik šimtąją dalį procento tos energijos, kurią žemė gauna
iš Saulės, ir šildymo efektas kol kas nėra žymus. Tačiau greitai daug kas
gali pasikeisti, nes energijos gavyba kas 15-18 metų padvigubėja. Ir
ateityje dirbtinės energijos dalis bendrame Žemės energijos balanse gali
pasidaryti labai reikšminga. Galime prisiminti, kad dirbtinės energijos
kiekį reikia lyginti ne su tuo energijos kiekiu, kurį Žemė gauna iš Saulės,
bet su gaunamos iš Saulės ir Žemės išspinduliuojamos energijos skirtumu. Be
to anglies dioksido emisija ir toliau didėja, kai transporto paklausa
viršija patobulinimus su energija susijusiuose emisijose.
Dar vienas labai svarbus indėlis į anglies dioksido konvenciją
yra miškų naikinimas, ypač tropinių, vadinamųjų „žmonių plaučiais“. Būtent,
sunaikinus miškus, sumažėja anglies dioksido asimiliacija, ir tai prisideda
prie bendro anglies dioksido kiekio didėjimo ore. O jei dar pažvelgtumėme
ir į tai, kad dažniausiai ekonomiškai silpnose šalyse miškai yra deginami,
tam kad butu išplėstos ribos žemdirbystei ar kelių tiesimui, tai prisideda
ir prie tiesioginio anglies oksidų kiekio didėjimo ore.
Metano gausėjimas atmosferoje – irgi žmogaus veiklos pasekmė.
Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, kad apie 50% visų žemės sektoriuje
susidarančių metano dujų kiekio išsiskiria atrajojant galvijams, nes
metanas sudaro susidaro žolinio maisto fermentacijos procese. Jis skiriasi
iš vis gausėjančių ryžių laukelių, jį išskiria vis gausėjančios karvės. Per
paskutinius 250 metų metano koncentracija atmosferoje daugiau negu
padvigubėjo. O dar galima prisiminti metano atsargas, susikaupusias kelių
šimtų metrų gylyje jūrose, metano hidrato pavidalu. Manoma, kad jų ten
labai daug, iki 10 000 milijardų tonų. Kylant vandens lygiui bei
temperatūrai šios atsargos gali pradėti skirtis į atmosferą. Tai sukeltų
dar spartesnį klimato šilimą.
Skirtingų dujų indėlis į šiltnamio efektą apytikriai vertinamas
taip:

2,2 Žemės klimato atšilimo pasekmės

Atlikus įvairius sudėtingus modelinius skaičiavimus įrodyta, kas
ryškiausi klimato pasikeitimai vyksta vidurinėse ir poliarinėse platumose.
Dėl šiltnamio reiškinio artimiausiam šimtmečiui prognozuojami skirtingi oro
temperatūros pokyčiai: mažiausi jie bus pusiaujyje, o didžiausi – Šiaurės
pusrutulio aukštesnėse platumose. Jei vidutinė metinė planetos oro
temperatūra pakiltų apie 40C, kas yra labai tikėtina, žiūrint į vis
šiltėjantį klimatą pastaruoju metu, tai Šiaurės poliuje ji pakiltų net iki
100C. Svarbiausia neigiama globalaus klimato atšilimo pasekmė yra ašigalių
ledynų tirpimas ir Pasaulinio vandenyno lygio kilimas. Arkties ledo kepurės
tirpimas, dėl klimato šiltėjimo, yra viena svarbiausių problemų ne tik
šiaurinių regionų valstybių bei JAV, bet ir viso pasaulio viena pagrindinių
problemų. Tai yra unikalus pavyzdys, kuris įrodo kad kyla pavojus viso
pasaulio klimatui, kurį daugiausia lemia automobilių, gamyklų ir elektrinių
išmetamos dujos. Per pastaruosius 30 metų Arkties ledo kepurė susitraukė 15-
20 procentų. O labiausiai jaudina šio proceso spartėjimo tendencija. Iki
šimtmečio pabaigos gali visiškai nebelikti ledo.

Pietų ašigalyje ledo
kalnai vis dažniau nušliaužia į jūrą, o žemynų pakrantėse sparčiai kyla
vandens lygis, tuo neramindamas valstybes esančias arti vandens, ypač
tokias kaip Danija, Belgija, Olandija bei įvairias salas. Be to jau yra
pastebėta, kad ima tirpti kalnų ledynai nuo Andų iki Himalajų. Galime
daryti išvadas, kad vandens tūrio didėjimas kylant temperatūrai sąlygotų
apie du trečdalius prognozuojamo vandens lygio pakilimo, o tirpstančių
ledynų indėlis sudarytų vieną trečdalį.
Kitos labiausiai tikėtinos neigiamos pasaulinio klimato atšilimo pasekmės
būtų tokios:
1. kritulių pagausėjimas dėl didesnio išgaravimo
2. dirvožemio drėgmės sumažinimas
3. stratosferos atšalimas
4. oro cirkuliacijos suaktyvėjimas, kuris padidintų uraganinių vėjų
grėsmę
5. drastiški augalinės dangos pasikeitimai, pagreitintas rūšių nykimas

Beje atšilimas turi ir keletą teigiamų aspektų: visų pirma bus
lengviau pasiekiami naftos ir dujų ištekliai, didės dirbamos žemės plotai,
palengvės navigacija Arkties jūrose.padidėtų kai kurių žemės ūkio kultūrų
produktyvumas, būtų galima auginti daugelį šilumą mėgstančių augalų, kurie
dabartiniu metu pas mus augti negali. Tačiau jei pažvelgsime į neigiamas
pasekmes, tai tikrai suprasime, kad globalinio klimato atšilimo minusai yra
žymiai svaresni nei pliusai.

2,3 Šiltnamio efekto sukeltos sveikatos problemos

Nevertėtų pamiršti ir šiltnamio efekto sukeliamų sveikatos
problemų. Būtent apie jas truputį norėčiau užsiminti daugiau, vis gi tai
kuo toliau tuo bus aktualiau, nes jau dabar daugelis žmonių skundžiasi
įvairiais negalavimais, kurie būtent atsiranda globalinio klimato dėka.
Globalinis klimatas sukelia sveikatos problemas susijusias su kintančiomis
meteorologinėmis sąlygomis, šiluminiu stresu, vektorinių ligų plitimu,
infekcinių ligų išplitimu. Dėl klimato kitimų mažėja žemės ūkio produkcija
ir kyla su tuo susijusios socialinės, ekonominės, bei sveikatos problemos,
nes temperatūros ir drėgmės pakitimai sudaro labai palankias sąlygas plisti
ligų nešiotojams, daugintis ligų agentams, kuriuos puikiai išnešioja
įvairūs vabzdžiai, mašalai, erkės.
Klimato pakitimų, kaip ir stratosferos ozono nykimo, poveikis
žmonių sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis.
Klimato atšilimo tiesioginis poveikis sveikatai pasireiškia
vasaros

metu neįprasto karšio sukeltu padidėjusiu mirtingumu Graikijoje,
Vokietijoje bei Vidurio Rytų šalyse nuo lėtinių ligų ir dėl šiluminio
smūgio kylančių širdies ir kraujagyslių ligų. Dažniausiai terminio streso
sukeltas poveikis būna nustatytas vyresnio amžiaus žmonėms.
Tačiau daugiausia klimato pakitimai veikia netiesiogiai į žmonių
sveikatą per ekologinį sinergizmą. Pakilus jūros lygiui, kai kuriose šalyse
buvo prarasti dirbamos žemės plotai, kas sukėlė žmonių migraciją,
materialinių ir socialinių ryšių praradimus ir su tuo susijusį stresą.
Pirmieji klimato kitimo rodikliai yra infekcinių agentų ir jų sukeltų
vektorinių aplinkos, vandens ir maisto kilmės paplitimo kitimai.
Vektorinės kilmės ligos paplitusios Europoje ir veikiamos klimato
pakitimų yra maliarija, leišmaniozės, Laimo liga, erkinis encefalitas
JAV tyrinėtojai pastebėjo, jog, temperatūrai pakilus vos dviem
laipsniais, daugelyje šalies regionų pradės ypač sparčiai augti įvairiausių
vabzdžių populiacijos, padidės pavojingų ligų paplitimo tikimybė, “pabus”
baisūs virusai, suaktyvės bakterijos. Ir tada į pirmąjį planą iškils
medicininės-biologinės problemos. Taigi matome, kad dėl klimato pokyčių vis
sparčiau didėja įvairių ligų kiekis, kuris verčia rimtai susimastyti ne tik
mokslininkus, gamtininkus, bet ir kiekviena eilinį žmogų.

3. Išvados

Pasaulinis klimato atšilimas nėra toks nekaltas ir nepavojingas,
kaip buvo anksčiau manoma. Vadinasi, visos žmonijos, visų šalių ir
valstybių laukia sunkus ir ilgas pereinamasis laikotarpis. Prireiks naujo
mąstymo, naujų vertinimo kriterijų, gal būt net naujos moralės. Viskas
priklausys jau ne nuo ko nors kitko, bet tik nuo žmonijos: žmonija gali
sukelti šią klimato katastrofą arba jos išvengti. Jau dabar esame susidūrę
su siaubingomis pasekmėmis, tirpsta ledynai, plinta ligos, spartėja
pasaulinio vandenyno lygio kilimas. O ar pagalvojame kas bus vėliau,
praėjus kelioms dešimtims metų?
Taigi, kyla klausimas ką daryti, kad būtų viso to išvengta? Mano
manymų atsakymas visai paprastas: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų
emisijas. Taupyti energiją, kuri yra vienas pagrindinių šiltnamio efekto
sukilėjų.Taip pat manau, kad būtų galima rasti ir kitų būdų. Stengtis
naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės, vėjo
energiją. Vietoj anglies stengtis deginti medienos atliekas, tačiau jokiu
būdu nenoriu pasakyti, kad medieną. Vairuoti hibridinius automobilius, kai
tik jie taps įperkami. Turėtume stengtis pirkti vietoje pagamintą
produkciją, o ne atskraidinta iš kito pasaulio krašto. Daugiau važinėti
dviračiu, nors tai atrodo juokinga, tačiau pažiūrėkime į tokias šalis kaip
Olandija, Danija. Didžioji dalis važinėjasi dviračiais. Viena aišku: nieko
nekeičiant tai tikrai nieko nepasieksime mūsų pačių labui. Net draudimo
kompanija Munich Re, pajutusi, kiek kainuoja šylantis klimatas, ėmė remti
atsinaujinančių energijos šaltinių pramonę. Jie jau turi tiek daug
patirties, drausdami vėjo jėgaines, kad net konsultuoja įrengiant naujas.
Jie draudžia netgi pirmuosius geoterminio vandens panaudojimo projektus. O
kodėl panašių projektų negalėtų sukurti kitos bendrovės?
Tačiau aš tikiu, kad ilgainiui trumpalaikiu vidutinės trukmės
požiūriais prie klimato atšilimo bus galima prisitaikyti, pavyzdžiui,
sukuriant infrastruktūrą, skirtą dažniesiems potvyniams, arba patariant
žemdirbiams auginti sausrai atsparius javus ir kitas grūdines kultūras.
Kitais atvejais, manau kad vyriausybės turėtų mažinti riziką: ribodamos
gyvenamųjų namų statybą žemumose ar gerindamos stichinių nelaimių valdymą.
Taigi, baigdamas, dar kartą noriu pasakyti, kad visos žmonijos
likimas yra pačių žmonių rankose, tik ar jie sugebės suprasti, kad delsti
nebėra kada?

LITERATŪRA

1. R. Gražulevičienė Žmogaus ekologija – VDU, 2002
2. V. Stravinskienė Bendroji biologija – „Šviesa“ 2003
3. R. Juknys Aplinkotyros pagrindai – VDU, 2002
4. Arktyje sparčiai nyksta ledas // ELTA, 2004 lapkričio 3 d.
5. Visuotinis atšilimas // Mokslo įdomybės, 2002 gruodžio 7 d.
6. Ką žada klimato atšilimas? // Mokslo Lietuva, 2003 sausio 23 – vasario 6
d. Nr.2 (270)
7. Visuotinis atšilimas gilioje senovėje // Mokslas ir gyvenimas 2004 Nr.
10 (562)
8. Galimas klimato pašiltėjimas. Ką jis mums žada? // Mokslas ir gyvenimas
1998 Nr.4
9. www.online.5ci.lt
10. www.zalieji.lt
11. nujournal.n

Rašykite komentarą

-->