Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Gimtuvės ir Krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime XIX a. pab. – XX a. pirm. pus.Būsima motinystė ir kūdikio laukimas šeimoje

Autorius: Diana

Nuo seno buvo manoma kad kiekviena šeima, norėdama būti laiminga, privalo turėti vaikų. Motina, susilaukusi dukters, gerai žinojo, kokia bus mergaitės dalia, todėl nuo pat lopšio pradėdavo rūpintis, kad jos dukra atėjsu laikui susilauktų vaikų ir kaip pridera būtų “pagirta tarp dievo ir žmonių”. Motina siudavo dukrai lėles ir mokė su jomis žaisti. Vėliau pratino prižiūrėti jaunesnius brolius ir seseris. Bręstant mergaitei, motina vis labiau rūpinosi jos dora. Pati ją saugojo ir dukrą mokė saugoti save. Motinos darė viską, kad jų dukterys, sulaukusios reikiamo amžiaus, greičiau ištekėtų. Svarbiausia žiūrėjo, kad dukra būtų graži. Jau nuo mažens liepdavo praustis pienu ar išrūgomis, net alumi. Plaukus liepdavo plauti su sula, kad labiau blizgetų. Dukrai siūdavo geresnius drabužius, leisdavo ilgiau pamiegoti, duodavo gardesnio maisto. Darydavo bažnyčioje įžadus, užsakydavo mišias. Rūpestis neapleisdavo tėvų ir ruošiantis išleisti dukterį už vyro. Daugelis vestuvių apeigų taip pat akcentuoja pagrindinį dalyka, kad jaunieji susilauktų vaikų. Ruošiantis jaunavedžiams į bažnyčia, jaunosios motina ragindavo pamerges apvesti jaunąją apie stalą. Taip pat ir kiti papročiai. Vestuvių puotos metu atliekamos apeigos: jaunieji apiberiami grūdais, jaunoji sodinama ant kailinių, raginama valgyti valgius, simbolizuojančius vaisingumą. Tačiau svarbiausias rūpestis buvo, kad jaunieji būtu sveiki.


Nėštumas – tai ypatinga būsena, kuri moterį-motiną išskyrė iš kitų moterų, įpareigojo saugoti ir ginti gležną givybę nuo viso to, kas galėtų pakenkti. Todėl nėštumas reiškė savitą moters būvį, laikantis paveldimų papročių, siejamų su kūdikio gyvybę, ateitimi, jo laime. Buvo manoma, kad nuo to, kaip elgėsi moteris nuo pat pirmos nėštumo dienos iki kūdikiui gimstant, priklauso būsimo kūdikio fizinės, psichinės ir dorovinės savybės. Ne tik šeimos nariai, bet ir visi, kam teko su ja turėti reikalų, privalėjo ją saugoti nuo nemalonumų ir susierzinimo, nes tai pakenktų jos sveikatai ir būsimo vaiko sveikatai. Dėmesį bei paslaugumą besilaukiančiai motinai rodė namiškiai bei aplinkiniai. Pakelti ranką prieš nėščią moterį liaudyje iš senovės buvo laikoma dvigubu nusikaltimu. Kaip pažymi S.Kneippas, daug tėvų, prisiekusių žmoną mylėti, girtaudami bei mušdami ją atima gyvybę dar negimusiam kūdikiui. Moteris nesistengė, kad aplinkiniai ansčiau negu priklausė

sužinotų apie jos būsena. Kita vertus, tikėta: kuo mažiau bus kalbama apie moters nėštumą, tuo ji lengviau kūdikį išnešiosianti ir pagimdysianti. Tikėta, jog būsimo kūdikio išvaizda, polinkiai, dorovingumas bei gabumai pirmiausia priklauso nuo motinos. Teigiama, kad nėštumas yra ypatinga moters būsena, patvirtina dar vienas momentas. Visoje Lietuvoje būdingi tokie tikėjimai: tokia moteris negalėjo būti krikštamotė, nes manyta, kad gali mirti jos pačios kūdikis ar krikštatėvis, būti svočia, kad neištiktų panaši nelaimė.

Kaime laikyta, kad turėti sūnų yra garbė. Svarbiausia, sūnus – tai giminės tęsėjas, tėvo ūkio paveldėtojas. Dukteris išleidus už vyro, ūkis dažniausiai atitekdavo vyriausiajam sūnui, kartu buvo perduodamas tėvų patyrimas bei šeimos tradicijos. Daug sūnų sulaukęs tėvas buvo labiau gerbiamas nei tada, kada buvo pilna troba dukterų. Būdavo imamasi įvairiausių priemonių, kad gimtų norimos lyties kūdikis. Moteris gėrė įvairių žolių antpilus, valgė kiaušinius, duonos kampelius. A. Kriauzos teigimu, seniau “buvo giliausiai įsitikinta, kad lyčių susiformavimui turi įtakos tėvų temperamentai ir aistringumas. Katras akto metu aistringesnis, karštesnis, tokios lyties bus kūdikis. Manyta, kad tėvai gali nulemti ir kūdikio sveikatą. Tradiciškai buvo draudžiama moters ir vyro sueitis sekmadienio sumos metu, tikint, kad gimusysis bus nesveikas arba keistuolis. Tai laikyta netgi nuodėme, o nuodėmėje gimęs vaikas negali būti laimingas. Draudžiama vyro ir moters sueitis per metines šventes: švenčiausios mergelės Marijos apsireiškimo dieną, Kalėdų, Velykų, Sekminių pirmąją dieną bei sekmadieniais. Visais atvėjais aiškinama, kad tada kūdikis gims ne visai sveikas ar be atminties, mat švenčių dienomis vyrai paprasčiausiai galėjo būti neblaivūs.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->