Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Gediminas

Autorius: Greta

Gediminas gimė apie 1270 m. Gana greitai jo šeima tapo valdančiąja Lietuvos dinastija: tėvas – Pukuveras – Butvydas nuo 1283 m. kartu su savo broliu Butigeidžiu valdė Lietuvą kaip submonarchas, o nuo 1289 m. iki 1295 m. – kaip didysis kunigaikštis. Po didžiojo kunigaikščio mirties sostą paveldėjo jo sūnus Vytenis. Pastarojo brolis Gediminas buvo antrasis žmogus Lietuvos valstybėje: jam greičiausiai atiteko Trakų kunigaikštystė. Jis nuo 1305 m. pradėjo kontroliuoti ir padėtį Žemaitijoje. Tą rodytų čia iškilusi Gedimino pilis (dab. Kvėdarnos apylinkėse). Asmenvardinė pilies vardo forma be jokių abejonių sakytų, kad tai būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio brolio Gedimino kontroliuojamos tvirtovės. Gediminas įsitvirtino Žemaitijoje labai sunkiai. Spaudžiami Vokiečių ordino, dalis žemaičių įtakingų didžiūnų perėjo į kryžiuočių pusę. Žemaičiams iškilo tolesnis klausimas: ar kartu su lietuviais toliau priešintis vokiečiams, ar pasiduoti.

Tik aktyviais lietuvių veiksmais, vadovaujant pačiam Gediminui, žemaičius pavyko atitraukti nuo pražūtingos sąjungos su kryžiuočiais.

Tapęs didžiuoju kunigaikščiu ( nuo 1316 m.) Gediminas nedalyvavo kariniuose lietuvių žygiuose, išskyrus tik tris kartus: 1329 m. Livonijoje ir 1331 m. bendroje lietuvių – lenkų operacijoje prieš Vokiečių ordiną.

Atsisakęs vadovauti Lietuvos kariuomenei, Gediminas ėmėsi koordinuoti kovos su kryžiuočiais diplomatiniais keliais. Šioje srityje joks kitas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių suvokė krikščionybės priėmimo būtinybę. Suvokė ir sumaniai ja naudojosi kovoje su kryžiuočiais. Vakarų Europą sukrėtė Gedimino 1323 – 1324 m. išsiųsti laiškai popiežiui ir Vokietijos miestams. Juose didysis Lietuvos kunigaikštis apkaltino Vokiečių ordiną dėl Lietuvos nekrikšto: „ …. dėl brolių iš teutonų namo magistro žiaurių skriaudų ir nesuskaičiuojamų išdavysčių mes, deja, lig šios dienos esame priversti pasilikti savo pirmtakių klaidoje . “

Vokiečių ordino autoritetas smuko krikščioniškosios Europos akyse.Tai buvo žymiausias jaunos lietuvių diplomatijos, vadovaujamos Gedimino, laimėjimas.

1317 m. Naugarduke buvo įkurta Lietuvos stačiatikių metropolija, gyvavusi iki 1330 m. Kova dėl atskiros metropolijos visą XIV a. buvo svarbi Lietuvos Rytų politikos dalis (ji buvo atkurta 1354–1361 m. ir 1376–1389 m.). Metropolijos reikėjo norint įtvirtinti teritorinius laimėjimus Rusioje. Tik sukūrusi galingą imperiją Lietuva galėjo atremti visos Vakarų Europos remiamo Vokiečių ordino spaudimą. Gediminas jau savo valdymo pradžioje padėjo tokios imperijos pagrindus: prisijungė Turovo-Pinsko žemę, apvesdinęs sūnų Algirdą padarė jį Vitebsko kunigaikštystės paveldėtoju, o netrukus ir valdovu (apie 1320 m.). 1320 m. Gediminas sudarė sąjungą su Tverės kunigaikštyste (ji su pertraukomis išsilaikė iki 1375 m.). Savo protektoratą primetė Smolenskui (prieš 1326 m.), Pskovui (1322 m.), Haličui-Volynei (apie 1320–1324 m.) ir Kijevui (apie 1325 m.). Lietuvos sostine valdant Gediminui tapo Vilnius.

1323 m. kovą–balandį, tarpininkaujant rygiečiams, Gediminas išsiuntė laišką popiežiui, o gegužės 26 d. – Hanzos miestams, pranciškonams ir dominikonams. Juose pareiškė norą priimti katalikų tikėjimą, kvietė į Lietuvą vienuolius, amatininkus, pirklius, žemdirbius, pranešė, kad Vilniuje ir Naugarduke jau pastatytos trys bažnyčios. Tačiau Vokiečių ordinui pavyko suardyti Gedimino planus. Verčiamas Ordino remiamos pagonių ir stačiatikių opozicijos, Gediminas atsisakė sumanymo krikštytis. 1324 m. lapkričio 3 d. atvykusiems popiežiaus legatų pasiuntiniams jis pasakė, kad niekada neketinęs krikštytis – tai esanti raštininko klaida. Bet jis nepersekioja krikščionių, nes ,,visi turime vieną Dievą”, tik garbiname jį savaip. Vis dėlto popiežiaus patvirtintos 4 metų paliaubos tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino liko galioti.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->