Studijoms.lt

Daugelis net nesuprantame kokia brangi yra Tėvynė, koks brangus yra gimtasis žodis.

Lopšinė… Kas tai yra? Visi žinome, kad lopšinė – tai daina, kupina meilės ir švelnumo. Ji skirta kūdikiui. Pirmąjį kartą išgirstame lopšinę iš motinos lūpų. Tai kas yra lopšinė šiuo atveju?

Aš gimiau mažutė ir bejėgė, bet dabar aš jau septintokė. Praėjo nemažai laiko. Aš pasikeičiau. Iš bejėgio vaiko pasidariau asmenybe, kurią suformavo tėvai ir mokytojai.

Kiekvienas zmogus kuria vis kitoki savo gyvenima, kuriame labai svarbu vaidmeni vaidina kalba. Kalba – tai isminties, issilavinimo, zmogaus vidinio pasaulio, jo supratimo atspindys, pagrindine bendravimo priemone.

Man atrodo, tiek nedaug tereikia: gero žodžio, šypsenos, supratimo, atjautos…Tas pats žodis gali reikšti skausmą ir džiaugsmą. Svarbiausia, kaip jis pasakytas.

Lietuvių kalba – gyva kalba, nes ją išsaugojo mūsų protėviai, kurie tikėjo gimtosios kalbos galia ir nepaisydami žiaurios priešo priespaudos, draudimų, saugojo ir tausojo ją, norėdami, kad ji išliktų iki mūsų dienų.

Žodis — netarpiška minties tikrovė. O jeigu taip, tad, norėdami aiškiai ir tiksliai kalbėti, pirmiausia turime išmokti aiškiai ir tiksliai mąstyti. Ir atvirkščiai, kalbame nevalyvai, sujauktai, logiškai nenuosekliai, bet kaip dėl to, kad logiškai neapdorojame savo minties.