Studijoms.lt

Euro įvedimas yra apipintas daugybės mitų, jo įvedimo nauda ir žala žinoma toli gražu ne kiekvienam valstybės piliečiui, todėl būtina skleisti teisingą informaciją apie bendros Europos Sąjungos valiutos įvedimo reikšmę.

Apie pinigus jau iki XX a. pradžios buvo parašyta apie 6000 mokslinių studijų bei straipsnių, sukurta legendų. Tautų kūryboje pinigai vertinami kaip gėrio ir blogio įsikūnijimas.

Pinigai, yra ypatinga prekė, atliekanti visuotinio ekvivalento vaidmenį, išreiškianti kitų prekių vertę. Pinigams cirkuliacijoje atstovauja nominaliniai vertės ženklai (banknotai, monetos, popieriniai pinigai)

Kasdieniniame gyvenime pinigais vadiname grynuosius pinigus, kuriuos vartojame kasdieniniuose mokėjimuose ar atsiskaitymuose. Tačiau modernioji ekonomika neapsiriboja vien grynaisiais pinigais, nes čekiniai indėliai atlieka tas pačias funkcijas – jais galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas.

Valiutų kursų mechanizmas – tai sistema, pagal kurią Europos pinigų sistemoje veikiančios šalys turėjo užfiksuoti savo valiutas ir palaikyti nustatytą jų kursą viena kitos atžvilgiu, suteikdamos galimybę joms svyruoti nustatytose ribose. Buvo nustatyti valiutų paritetai arba vadinamieji baziniai kursai kiekvienai valiutai ekiu atžvilgiu. Tai vadinama pariteto ribomis.

Žiūrint iš institucijų požiūrio taško valiutų rinką surado daugybė komercinių bankų bei finansinių institucijų, kurios surištos tarpusavyje įvairiausiais sudėtingais komunikacijos kanalais bei jų pagalba vykdoma prekyba valiutomis.

Nepriklausomos Lietuvos gyvenimą 1940 m. birželio 15 d. nutraukė Tarybų Sąjungos okupacija ir Lietuvos ūkio inkorporavimas į komandinio ūkininkavimo sistemą. Ypač skubiai buvo griaunamos Lietuvos finansų , kredito ir pinigų sistemos – rinkos ekonomikos pagrindas.

Naujosios valiutos atsiradimas užtruko daugelį metų. 1957 m. Romos sutartis bendrąją Europos rinką paskelbė Europos tikslu, siekiant didinti ekonomikos klestėjimą ir prisidėti, prie glaudesnės nei kada nors buvusios “Europos tautų sąjungos”

Tarptautinė prekyba yra panaši į vidaus prekybą daugeliu požiūrių. Visų pirma lyginamuoju pranašumu ir masto ekonomija. Sąlygojančiais ekonomikos efektyvumo augimą.

Šiuolaikinė tarptautinė prekyba – tai neatskiriama kasdieninio gyvenimo dalis. Viena su kita prekiaudamos šalys gali įsigyti užsieninių prekių žemesnėmis kainomis negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje. Vadinasi, kiekviena šalis iš prekybos stengiasi gauti naudos. Kas gi sudaro prekybos tarp šalių ekonominį pagrindą?