Studijoms.lt

B. Sruoga itin gerai išmanė didžiulį tradicinės kultūros ir literatūros kontekstą ir sugebėjo jį provokuoti. Nei vienas literatūrinis ir apskritai kultūrinis debiutas nelikdavo nepastebėtas smailios B. Sruogos – kritiko – plunksnos.

Šiuo metu itin suaktualėjo modernistinės lietuvių literatūros ištakų bei paties modernizmo XX a. pr. kontekste problematikos tyrinėjimai. B. Sruogos estetiniai manifestai skatino XX a. pr. jaunuosius kūrėjus, nusiteikusius maištingai, kone vieningai skelbti Maironio “epochos” pabaigą ir naujojo, modernaus meno kultą.

Vytauto garbei B.Sruoga parašė trijų veiksmų, devynių paveikslų dramą “Milžino paunksmė”. Tai istoriniais duomenimis paremta drama, iškelianti Vytauto asmens didybę ir jo reikšmę Lietuvos istorijoje. B.Sruoga stengėsi nepasiduoti pompastiškam Vytauto šlovinimui, paradiniam aukštinimui.

1916 m. įstojęs į Maskvos universitetą studijuoti literatūros, pasidarė nuolatinis svečias J.Baltrušaičio literatūriniame salone, kur rinkdavosi garsiausios simbolistinio meno žvaigždės. Dar neseniai pajuokęs „modernizmą, simbolizmą, jėrundizmą”, dabar pradedantis poetas ir kritikas apsisprendė žengti modernaus meno keliu.

Nuolatinis dėmesys teatro veiklai , spektaklių recenzavimas , teatrinių seminarų ir studijų organizavimas , ilgainiui išaugę į ištisą lietuvių teatro atnaujinimo programą , – savaime didelis ir svarbus kultūrinis žygis.

Sujungė užsimezgusias lietuvių lyrikoje intymumo, virpančio nuotaikos piešinio, fragmentiškos kompozicijos ir simbolizacijos linijas, suteikdamas joms nuoseklios meninės programos ir istorinio posūkio prasmę