Studijoms.lt

Knygos – tai žinių lobynas. Knygos nuo senų laikų buvo skaitomos. Nuo amžių žmonės jomis domėjosi. Kažkada knyga buvo vienintelis žinių šaltinis, vienintelė pramoga.

1864 – 1901 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių.

Knygnešiai… Tai vargiai į kitas kalbas išverčiamas žodis. Kitataučiams, nepatyrusiems, kas yra gimtosios kalbos, spaudos švietimo, kultūros draudimas, suprantamas tik tiesiogiai. Tačiau mums, lietuviams, knygnešio vardas – tai didvyriškumas, tai kovos dėl lietuviškos spaudos simbolis.

1864 – 1901 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių.

„Spaudos draudimas 1864-1904 metais Lietuvoje – rusinimo politikos ir lietuvių pasipriešinimo kovos laikotarpis, pažymėtas giliu konfliktu dėl raidės. Iš vienos pusės, caro valdžia visomis priemonėmis mėgino įvesti rusiškuosius spaudmenis į lietuvių raštiją ir persekiojo tradicinio lotyniškojo raidyno vartojimą.

1990-aisiais užtrenkėme duris okupantų valdžiai. Pastatėme mūrinę sieną tarp jau taip įgrisusios svetimos politikos ir savo, lietuvių tautos, nepriklausomybės.

Žmogaus santykis su kultūros tradicija yra neišsemiama tyrinėjimų tema. Apskritai ji susijusi su visuomenės raidos pagrindais. Vienas iš politinės kultūros komponentų yra tautos ar visuomenės susitelkimas bendram tikslui.

Atliko:

Kauno “Vyturio” vid. mokyklos

7b

XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje vyko spartus tautinės sąmonės brendimas ir moderniosios tautos formavimasis. Plačiai plito nelegalios spaudos leidiniai: laikraštis “Varpas”, lietuviškos knygos, maldaknygės, spausdintos Tilžėje ir platintos knygnešių.

Kudirka buvo “Varpo” siela, per 10 savo gyvenimo metų jis skyrė jam visas savo jėgas, ir “Varpas” yra neatsiejamas nuo V. Kudirkos gyvenimo ir kūrybos. Jis prirašė pats daugybę puslapių į “Varpą”, savo „Tautiška Giesme“ (išspausdinta 1898 m. „Varpo“ Nr. 6) jis davė lietuvių tautai himną.