Studijoms.lt

Birželio 14-oji diena daugybės lietuvių atmintyje liko kaip juoda diena. Tai buvo pirmoji masinių deportacijų diena, pirmasis masinis gyventojų trėmimas iš gimtojo krašto

Antanas Miškinis gimė 1905m. sausio 29d. Juknėnų kaime, Utenos apskrityje. 1945-1948m. A.Miškinis įsijungė į antisovietinę rezistenciją. 1948m. buvo suimtas, už akių nuteistas ir ištremtas į Sibirą.

Kiekvienas žmogus nueina sau skirtą ir likimo nulemtą gyvenimo kelią. Vieniems kelias nuveda ten , kur vyrauja- laimė, meilė . . . Kiti neša gyvenimo naštą.

Gyvenau su tėveliais Rūtkiemių kaime, Panevėžio rajone, – savo pasakojimą pradeda Elena Ramanauskiene, gyvenanti Kaune nuo karo pabaigos. – gyvenau ūkiškai, laikėm gyvulius, paukščius. Aš buvau vienintelis vaikas šeimoje, todėl tėveliai labai saugojo, net į šokius lydėdavo, iš jų parsivesdavo.

Kartais žmogus jaučiasi labai vienišas: jam trūksta draugų ar giminaičių, kad su juo pabendrautų, paguostų sunkią akimirką, padėtų darbuose. Kai žmogus nepaguodžia sunkią akimirką, jis jaučiasi vienišas, visų atstumtas, niekam nereikalingas.

Trėmimai prasidėję 1941 metais ir tęsti pokariu buvo pats didžiausias lietuvių tautos genocidas. Į Sibirą buvo išvežta apie 300000 Lietuvos žmonių. Maždaug trečdalis jų mirė dėl nepakenčiamų sąlygų.

Kai vasarą nuvažiuoju į savo vaikystės miestą Palangą ir einu su savo anūkėle Salomėjos Nėries gatve jūros link, prisimenu, kaip prieš 40 metų linksmu būriu bėgdavome į senąją gimnaziją – solo moksleivių koncertuose, literatų būrelio sueigas.

1941 m. birželio 14 d. trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visame Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – vienu metu prasidėjo masiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą.

Amžino įšalo žemės įvaizdis, daugeliui, ypač jaunesnės kartos, žmonių iki šiol pirmiausia kėlęs geografines asociacijas, pagaliau prisipildo istorinės prasmės, tampa metafora, išreiškiančia tautos pažeminimą, iškentėtas kančias, fizinį jos naikinimą ir dvasinį luošinimą.

1941m. birželio 14 d. trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visame Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijije ir Estijoje – vienu metu prasidėjo masiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą. Perpildyti ešelonai vienas po kito ėjo į Rytus, išveždami tuos, kurių didžiajai daliai niekada nebuvo lemta sugrįžti.