Studijoms.lt

Mamatė- namų šeimininkė, ji švelni, be galo rūpestinga. Vos radusi laisvą minutėlę, puola skambinti pianinu, jai tai didžiulė prabanga, nes laisvo laiko turi ypač mažai.

Visų amžių literatūroje viena dažniausių nagrinėjamų temų – santykiai tarp tėvų ir vaikų. Ją galime aptikti įvairių šalių, laikotarpių ar net skirtingas literatūrines kryptis atstovaujančių rašytojų kūriniuose.

Šeimos meilė yra kantri maloninga, ji nesielgia neteisingai, netinkamai, nepasiduoda piktumui, su džiaugsmu pritaria tiesai ir mylintiems šeimos žmonėms. Jos tarpusavio santykiai turėtų būti pagrįsti pasitikėjimu, pagarba, rūpestingu dėmesiu meile.

Augo ir brendo lenkiškoje aplinkoje. Vyriausiajai dukrai Marijai tėvai samdė mokytoją, kuri supažindino su dvarų kultūra. Ji parengė mergaitę egzaminams į Petrapilio šv. Kotrynos gimnaziją, kur 1892 m. įstojo į 3 klasę.

Žemaitė ir Šatrijos Raganą jungia Povilas Višinskis, atvedęs abi į literatūrą. Jas jungia ir tai, kad jų kūrinių herojai dažniausiai moterys.

Marija Pečkauskaitė augo lenkiškai kalbėjusių bajorų šeimoje. Jos vaikystė buvo laiminga ir saulėta, su motinos muzikavimu, tėvo knygomis, globa bei meile, su gražios gamtos įspūdžiais ir ypatingu namų jausmu. Iš mažens girdėdama visus aplinkinius kalbant žemaitiškai ir pati nesunkiai išmoko šios tarmės, kurią vėliau perteikdavo dažnam savo herojui.