Studijoms.lt

Studijavęs lituanistiką Kauno universitete 1941-1943 m., anglistiką ir romanistiką Mainco universitete, lyginamąjį literatūros mokslą Kolumbijos universitete, buvo aktyvus pokarinio modernistinio žurnalo „Žvilgsniai” dalyvis, Pavergtųjų Europos tautų seimo redaktorius, „Amerikos balso” ir „Laisvosios Europos” radijo stočių bendradarbis, Farlėj Dikinsono universiteto istorijos profesorius, lietuvių literatūros kūrinių į anglų kalbą vertėjas ir pristatytojas.

Kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimus “Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos mandatų komisijos išrinkimo”, “Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų pripažinimo”, “Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento papildymo”, “Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo”(pirmininku išrinktas V.Landsbergis), “Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojų išrinkimo” (pavaduotojais išrinkti B.Kuzmickas, K.Motieka, Č.Stankevičius), “Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus išrinkimo” (sekretoriumi išrinktas L.Sabutis), “Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pareiškimo”, “Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybės valdymo organų statuso pakeitimo”, “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos valstybės organų įgaliojimų pratęsimo”, deklaraciją “Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų”, įstatymą “Dėl valstybės pavadinimo ir herbo”, aktą “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo”, įstatymą “Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos konstitucijos galiojimo atstatymo”, įstatymą Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo”.

VYTAUTAS LANDSBERGIS gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, ją baigė 1955 m. ir ligi šiol gyvena Lietuvos sostinėje.

Valstybės Taryba 1918 metų lapkričio mėnesio 2 d.atšaukė Uracho išrinkimą Lietuvos karalium , valdymo formos klausimą ji paliko spręsti steigiamajam seimui.Tą pačią dieną V.Taryba priėmė „Laikinės konstitucijos pamatinius dėsnius“,kuriais ji pasiėmė suvereninės Lietuvos galią .

Rusų pergalė Poltavos mūšyje grąžino Respublikos sostą Augustui II. Jis neatsisakė valdovo valdžios stiprinimo planų ir ieškojo sąjungininkų. Susitaikė su Sapiegomis ir juos amnestavo. Ieškojo paramos Rusijoje, Prūsijoje, Austrijoje.