Studijoms.lt

Xv a. Europoje vyko didelis kultūrinis sąjūdis, vadinamas Renesansu (Atgimimu, turimas galvoje antikos atgimimas). Renesansas prasidėjo klestinčiuose Italijos miestuose, jo šaltinis iš naujo atrastos senovės graikų ir romėnų dailės, literatūros ir mokslo idėjos.

Renesanso epocha- atgimimas ir naujų idėjų gimimas moksle bei mene, atgimsta, ir naujai pateikiamos antikos laikų idėjos. Mokslas ryškiai žengia į priekį, prasideda Didieji Geografiniai Atradimai, išrandami prietaisai kosmosui stebėti, milžiniškas žingsnis žengiamas medicinoje, žmogaus organizmo pažinimo link.

Istorijoje periodas maždaug tarp 1400 – 1600m, atseit, pereinamasis laikotarpis tarp vidurinių amžių ir naujųjų laikų. Renesanso sąvokos kilmė susijusi su ilga istorijos mokslo evoliucija. Jos pradų reikia ieškoti pačiose viduramžiuose, kada dažnai kalbėta apie atgimimą, gyvenimo atnaujinimą. Kai maždaug nuo XIV a. kuomet naujoviško miestelėniško gyvenimo pakilime Italijoje padidėjo susidomėjimas klasikine literatūra, imta kalbėti apie jos atgimimą.

Renesansas (prancūziškai renaissance) reiškia atgimimą arba atgijimą. Šį terminą jau 1500 metais pavartojo Džordžas Vazaris (Giorgio Vasari) – taip jis italų menininkų gyvenimo aprašymuose vadino savąją epochą. Jis turėjo omenyje pagoniškąją antikos kultūrą, iš naujo atrastą po ilgo viduramžių miego.

Nemažai tyrinėtojų renesansą laiko kaip milžinišką kultūrinę bangą, kilusią VIII a. prie Ramiojo vandenyno Kinijoje ir nuslūgusią XVII a. prie Atlanto vandenyno Europoje.