Studijoms.lt

Antika, viduramžiai, renesansas, klasicizmas, barokas, švietimo epocha, romantizmas, realizmas, modernizmas ir postmodernizmas

XV – XVI a. Vakarų Europos kratų kultūrinėje raidoje yra vadinama Renesanso, arba Atgimimo, epocha. Tačiau Renesanso kultūros lopys yra XIV a. Italija. Renesansas – tai didelių pasikeitimų metas visose gyvenimo srityse, mokslo pakilimo, meno ir literatūros suklestėjimo epocha.

Xv a. Europoje vyko didelis kultūrinis sąjūdis, vadinamas Renesansu (Atgimimu, turimas galvoje antikos atgimimas). Renesansas prasidėjo klestinčiuose Italijos miestuose, jo šaltinis iš naujo atrastos senovės graikų ir romėnų dailės, literatūros ir mokslo idėjos.

Renesanso epocha- atgimimas ir naujų idėjų gimimas moksle bei mene, atgimsta, ir naujai pateikiamos antikos laikų idėjos. Mokslas ryškiai žengia į priekį, prasideda Didieji Geografiniai Atradimai, išrandami prietaisai kosmosui stebėti, milžiniškas žingsnis žengiamas medicinoje, žmogaus organizmo pažinimo link.

Istorijoje periodas maždaug tarp 1400 – 1600m, atseit, pereinamasis laikotarpis tarp vidurinių amžių ir naujųjų laikų. Renesanso sąvokos kilmė susijusi su ilga istorijos mokslo evoliucija. Jos pradų reikia ieškoti pačiose viduramžiuose, kada dažnai kalbėta apie atgimimą, gyvenimo atnaujinimą. Kai maždaug nuo XIV a. kuomet naujoviško miestelėniško gyvenimo pakilime Italijoje padidėjo susidomėjimas klasikine literatūra, imta kalbėti apie jos atgimimą.

Renesanso menas, palyginti su gotika, ir Lietuvoje buvo daug gyvenimiškesnis. Jis kėlė humanistines idėjas, pasidarė prieinamesnis platesniems visuomenės sluoksniams (miestiečiams, pirkliams, amatininkams).

Yra nuomonė, kad žmonių civilizacija susikūrė ne tuo momentu, kai mūsų tolimas protėvis paėmė į rankas sicilio peilį, o tada, kai jis apribojo akmenimis vietą tualetui. Apribotas duobes su suakmenėjusiomis fekalijomis archeologai randa beveik visose neolito laikotarpio žmogaus gyvenvietėse. Tačiau apie visus patogumus pirmieji susimąstė šumerai

Renesansas (prancūziškai renaissance) reiškia atgimimą arba atgijimą. Šį terminą jau 1500 metais pavartojo Džordžas Vazaris (Giorgio Vasari) – taip jis italų menininkų gyvenimo aprašymuose vadino savąją epochą. Jis turėjo omenyje pagoniškąją antikos kultūrą, iš naujo atrastą po ilgo viduramžių miego.

XIV – XVIa. Vakarų Europos šalyse ėmė plisti savitas ekonominis, kultūrinis ir politinis atgimimas – renesansas. Po kurio laiko F. Engelsas pavadins jį vienu pažangiausiu žmonijos perversmu, kokius ji tik kada nors išgyveno.

Nemažai tyrinėtojų renesansą laiko kaip milžinišką kultūrinę bangą, kilusią VIII a. prie Ramiojo vandenyno Kinijoje ir nuslūgusią XVII a. prie Atlanto vandenyno Europoje.