Studijoms.lt

Romėnų istorikas Tacitas (52-117 m. po Kr.) mini vardą – “Aestii”. Tacitas rašė, kad “Aestii”(aisčiai) javus ir kitus žemės vaisius augina rūpestingiau negu germanai; jūros krante renką gintarą… Mokslininkai įrodinėja, kad aisčius galima tapatinti su baltais.

Prieš 450 metų Karaliaučiuje išleista pirmoji knyga lietuvių kalba. Jos autorius ar leidėjas nebuvo nurodytas nei tituliniame lape, nei po pratarmės. Karaliaučius tada buvo Prūsijos hercogystės sostinė. 1525 m. paskutinis didysis vokiečių ordino magistras hercogas Albrecht von Brandenburg- Ansbach paskelbė paskutinę, kitados visą Pabaltijį išskyrus Lietuvą, apėmusią ordino Valstybę pasaulietine hercogyste.

Pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodytų pasaulis, jeigu žmonės nemokėtų kalbėti. Kažin ar pasiseks vaizduotėje tokį pasaulį sukurti. Juk kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, be kurios negali būti visuomenės, pažangos, kultūros.

Pirmutinis mūsų krašto gyventojus mini pirmojo amžiaus galo romėnų rašytojas Tacitas savo veikale “Germanija” (98m.). Jis juos vadina aisčiais (aestii, aestiorum gentes). Kadangi Pabaltijy archeologinės iškasenos nerodo jokio kultūros pasikeitimo, tai reikia manyti, kad jau nuo naujojo akmens amžiaus čia bus gyvenę tie patys aisčiai, mat, kiekviena tauta paprastai turi savą skirtingą kultūrą, ir jeigu kur nors įvyksta tautų pasikeitimas, tai ten aiškiai matyti kultūros pasikeitimas.