Studijoms.lt

Užsienio prekyba – tai prekyba su užsienio partneriais, apimanti prekių ir paslaugų eksporto ir importo operacijas, įskaitant prekių reeksportą bei reimportą ir atsakomąją prekybą

Prekių mainai naudingi visoms besivystančioms šalims, kitaip jie laisva valia nevyktų. Mažoms šalims užsienio prekyba yra vienintelis būdas ekonomiškai neatsilikti nuo didžiųjų, o dažniausiai – tiesiog būdas garantuoti savo egzistavimą. Nors tarptautinė naudinga šalims, pasaulis išbandė įvairiausius būdus, kaip ją riboti.

Kintant pasaulio ekonomikos sistemai, kuri skatina ir įtakoja didžiulių prekybos blokų, kaip Europos Sąjunga ir Šiaurės Amerikos Laisvosios Prekybos Susitarimas, tarptautinė prekyba darosi vis svarbesne sudėtine daugumos šalių ekonomikos dalimi.

Lietuvos ekonomika – tai pagrindinių ūkio veikėjų (namų ūkių, įmonių ir vyriausybės) visuma, bei jų tarpusavio bendradarbiavimas. Norime ar nenorime, kasdien mes vis daugiau ir daugiau girdime apie Lietuvos ekonomika, kuri yra mūsų gyvenimo dalis, nes ekonomika neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo, tad šios temos pasirinkimas daugiau ar mažiau nėra atsitiktinis, juolab, kad pastaruoju metu retai kurią dieną masinės informacijos priemonės nekalbėtų ar nerašytų apie šalies ūkio problemas ir būdus joms išvengti.

Dar palyginti neseniai užsienio prekyba buvo suvokiama kaip paprasta prekių ir paslaugų pasikeitimo tarp valstybių visuma. Šiuo metu tai nepalyginti sudėtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip tarptautinių integracinių procesų svarbiausia sfera.

Prekyba – tai ūkio šaka, kuri, atkūrus nepriklausomybę, plėtojosi sparčiausiais tempais ir šiuo metu šalies ekonomikoje užima labai svarbią vietą. Mažmeninėje prekyboje pastaraisiais metais įvyko didelių struktūrinių pokyčių.

Prekiauti pradėta yrant pirmykštei bendruomeninei santvarkai. Jau tada vienas žmogus negalėjo visko pasigaminti, taigi iškilo būtinybė keistis darbo rezultatais. Kartu formavosi pinigų, kaip ypatingos prekės, atliekančios prekių mainuose visuotinio ekvivalento vaidmenį, poreikis.

1992 metais Lietuva ir ES pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp ES ir Lietuvos. Laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas yra keturios bendrosios rinkos laisvės, sudarančios Europos Sąjungos valstybių ekonominės integracijos pagrindą.

Prekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Prekyba, kaip ir karai, buvo pagrindiniai tarptautinių santykių plėtros veiksniai. Šiuolaikinis tarpusavy priklausomų pasaulio valstybių rinkos ūkis tarptautinę prekybą daro dar svarbesnę, o devintojo dešimtmečio įvykiai labai atsiliepė tarptautinės politinės ekonomijos ypatybėmis.

Kiekvienos šalies ūkis yra pasaulinio ūkio dalis. Pasaulinis ūkis suprantamas kaip technologinių, informacinių, ekonominių, ekologinių, kultūrinių ryšių visuma. Pasaulinio ūkio materialųjį pagrindą sudaro tarptautinis darbo pasidalijimas.