Studijoms.lt

Tai apsakymas iš kelių novelių, kurias jungia tie patys veikėjai ir ta pati problematika. Koks žmonių santykis su krikščionybe, praslinkus pusei tūkstantmečio – V.Krėvę dominantis klausimas “Raganiuje.”

Vaikystė – tai pačios linksmiausios valandos, patys gražiausi ir geriausi gyvenimo metai. Vaikystė – tai laikas, kai negali atsiskirti su lėlėmis, meškiukais, kai klausydama mamos pasakų, svajoji apie tolimas šalis, neregėtas pilis, užburtąsias karalaites.

Juozas Aputis yra prozininkas, novelių rašytojas. Jis vienas iš pirmųjų pažvelgė ir įsigilino į kaimo žmogų, senosios kartos dvasinius rūpesčius.

Bitė Vilimaitė yra ryškiausia lakoniškos novelės atstovė. Jos novelėse mes galime pamatyti labai kasdieniškas situacijas, daug iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų gyvenimo momentų.

Lyrinio pasakojimo impulsyvumas Sauliaus Šaltenio novelių ir apysakų knygose perkoštas ironijos, kuri numuša nusistovėjusią pokario situacijų patetiką ir degraduoja politinės frazeologijos štampus.

“Per tas kelias dienas, praleistas prie jūros, pajuto, kaip gera vienam, kai iš tikrųjų esi nc vienas, o minioje, tarp daugybės žmonių, tarp daugybės – ir kaip niekur kitur nė su vienu nesusijęs. Toks įspūdis, kad tiktai čia žmonės esti toliausia vienas nuo kito, jų nei artina, nei skiria bendras darbas, reikalai, dažnai verčiantys daryti ne tai, ką norėtum.”