Studijoms.lt

Romantinė meilė eilėraštyje idealizuojama, kalbama apie numylėtosios ypatingumą. Ji nepaprasta, nes vienintelė sugebėjo pavergti lyrinio herojaus širdį ir jauną poetą įkvėpti kūrybai.

Meilė – nuostabus, gaivalingas jausmas, uždegantis karšta ilgesio liepsna ir nuožmią, galingą širdį, ir jautrią, trapią, svajingą širdelę, priverčiantis jas sparčiau plakti, tačiau niekad neklausiantis, ar širdys pasiruošę kaitriai suliepsnoti, ar neįstengs žvarbūs, negailestingi vėjai užpūsti šios liepsnos, o galbūt ji išdegins širdyje gilią, skausmingą žaizdą, kuriai visą gyvenimą nebus lemta užgesti…

Valentinai buvo sunku pasirinkti. Su Antanu ji niekaip negalėjo rasti bendros kalbos, inžinierius buvo jos pirmoji meilė, dėl nežinomų priežasčių deja taip pat nenusisekusi, todėl nežinodama ką daryti, tikėdamasi rasti bent akimirka ramybės ji keliaudavo pas savo seserį į Vienuolyną.

Sukurti “Anykščių Šilelį” paskatino daugelis aplinkybių. Tai ir protestas prieš lietuvių kalbos menkinimą, kurį teko A. Baranauskui girdėti per paskaitas Varnių kunigų seminarijoje, ir lenkų romantikų, ypač poemoje minimo A. Mickevičiaus skaitymas.

Šeinius – pirmas ryškus prozinės kalbos stilizuotojas ir eksperimentuotojas, siekęs pasakojimo grakštumo, lankstumo, poetiškumo, muzikalumo. Skaitytoją jis veikia pačiu kalbos būdu – inversijomis, užuominomis, nutylėjimais, sutrūkusiomis frazėmis.

Vis girdime, kai tėvai, mokytojai ar kiti vyresni žmonės kartoja, kad be mokslo nieko nepakeisi. O juk šitiek žmonių nėra išsimokslinę, o yra dabar turtingi ir garsūs dainininkai, aktoriai ir pan. Bet jie turi talentą.

Mano nuomone, didžiausia vertybė yra meilė. Ypač gerai kai meilė išsivysto iš draugystės. Juk tuomet pirma sužinai draugo charakterį, atkreipi dėmesį į jo vidų, o ne tik į išorę. Tuomet ir meilė būna tyra, nuoširdi, atvira.

Kiekviena tauta savaip graži, bet mums lietuviams, turbūt užvis gražiausia ir brangiausia lietuvių tauta. Ne be reikalo daugelis tapatino ją su ąžuolu, laiba nendrele.

Andrius Šatas pagrindinis apysakos „Riešutų duona“ veikėjas. Jam penkiolika metų. Taigi, Andrius yra mano bendraamžis. Atrodo aš turėčiau jį gerai suprasti ir pateisinti jo poreikius. Taip ir yra. Nes jis lanko panašią mokyklą kaip ir aš.

Dažnas iš mūsų norime arba turime draugų. Vieni būna- tikri kuriems gali patikėti paslaptis, kiti su kuriais gali linksmai praleisti laika.Su draugais susipykstame ir susitaikome, mūsų nuomones, pomėgiai gali nesutapti.