Studijoms.lt

Romantinė meilė eilėraštyje idealizuojama, kalbama apie numylėtosios ypatingumą. Ji nepaprasta, nes vienintelė sugebėjo pavergti lyrinio herojaus širdį ir jauną poetą įkvėpti kūrybai.

“Trakų pilies” žanras – eilėraštis. Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. Šiame kūrinyje aktuali laiko tema. Pasak autoriaus laikas yra viską griaunantis ir naikinantis. Eilėraščio nuotaika gana liūdna, nes kalbama apie laiko sugriautą pilį.

Mokėsi namie, nuo 1873 metų Kauno gimnazijoje. Mėgo literatūrą, ypač lenkų poetų ir rašytojų Adomo Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio. Pats ėmė rašyti eilėraščius. Baigęs gimnaziją (1883), išvyko į Kijevo universitetą studijuoti literatūros.

Trakų pilies antras – eilėraštis. Tai vienas žinomiausių Maironio eilėraščių. šiame kūrinyje aktuali laiko tema. Pasak autoriaus laikas yra viską griaunantis ir naikinantis.

Trumpai apie autorius: Vaičiulaitis, Maironis, Škėma, Sruoga ir t.t.

Maironis – lyrikas. Jis parašė satyrų, eilėraščių, baladžių. Išleido poezijos rinkinį „Pavasario balsai“.

Eilėraštis galėtų būti priskirtas ,,geografiniams” arba ,,kelionių įspūdžių” eilėraščiams- kaip ,,Rigi Kulm”, ,,Vakaras ant ežero keturių kantonų”, ,,Alpių viršūnės” bei kiti, Lietuvos kraštovaizdį atspindintys Maironio eilėraščiai.

Gražiai pasakome apie savo kalbą: ji ir gimtoji, ji ir motinos, ji ir tėviškės kalba. Didžiai ją išgyrė svetimkalbiai: kad sena, kad graži, kad negirdėta, o dar didžiau gyrė mūsų klasikai: kad skambi, kad maloni, kad prigimta…

K.Donelaitis – Svarbiausia-tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka. Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo suaugusi su žodžiu, kurį sukūrė liaudis. Maironis – Aiškiai suformuluotos kilnios idėjos ir poetinės išraiškos grožis, jos paprastumas ir skambumas. Žemaitė – Svarbiausia-tikrovės iliuzija ir gyvas pokalbis, dialogas.

Žmogus, gamta, istorija – trys amžinosios temos, glaudžiai viena su kita susijusios ir dažnai, bent jau lietuvių literatūroje, drauge minimos. Gamta savo pavyzdžiu moko būrus didaktinėje K.Donelaičio poemoje “Metai”, A.Baranausko “Anykščių šilelio” būtis simbolizuoja ne tik gamtos, bet ir lietuvių tautos likimą istorijos vingiuose.