Studijoms.lt

Mokėsi namie, nuo 1873 metų Kauno gimnazijoje. Mėgo literatūrą, ypač lenkų poetų ir rašytojų Adomo Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio. Pats ėmė rašyti eilėraščius. Baigęs gimnaziją (1883), išvyko į Kijevo universitetą studijuoti literatūros.

Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 m. lapkričio 2 d. buv. Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų “karališkųjų”, valstiečių šeimoje.

Va. pabaigos tautinio sąjūdžio idėjų reiškėjas. Maironis – poetas romantikas, lyrikos branduolį sudaro eilėraščiai apie Tėvynę. Poetas romantiškai vaizduoja jos praeitį (“Milžinų kapai”, “Trakų pilis”, “Vilnius”(prieš aušrą)), idealizuoja Lietuvos gamtą(“Mano gimtinė”, Kur bėga Šešupė”, “Vakaras ant ežero keturių kantonų”), tiesiogiai išpažįsta meilę Tėvynei(“Taip niekas tavęs nemylės”).

Jonas Mačiulis – Maironis buvo plataus literatūrinio išsilavinimo žmogus, gerai pažinęs pasaulinės literatūros klasikus. Jo asmeninėje bibliotekoje yra knygų rusų , lenkų, lotynų prancūzų, vokiečių kalbomis. Maironis mėgo savo gimtąją kraštą – Lietuvą.

Maironis yra pirmasis esmiškai rašytinės poezijos kūrėjas, iš pagrindų ją modernizavęs, parodęs, ką gali lyrika kaip literatūros rūšis, lyrikos formomis išskleisdamas platų individualaus subjektyvumo turinį, teigdamas asmens vertę ir reikšmingumą. Asmens vidinis pasaulis, modernaus subjektyvumo sklaida yra svarbiausia jo poezijos tema.

Žmonės vienas kitam artimi arba tolimi gali būti įvairiais atžvilgiais: charakterio, veiklos, interesų, polinkių. Kūrėją su skaitytoju galėtų sieti tema, problema, kalbos maniera, pasaulėžiūra. Man pačiam atrodytų įdomu į Maironį – vieną įspūdingiausių XX amžiaus asmenybių – pažvelgti kaip į bendraamžį – paauglį, gimnazistą

Pasandravys ir Bernotai rymo lygumoje, vietomis išraižytoje vaizdingų, krūmokšniais ir medžiais apaugusių upelių. Pro Pasandravį teka Sandrava, kitapus Bernotų sodybos – už keliuko ir lauko, durpingą anuomet vandenį į Dubysą plukdė Luknė.

Dubysos paupio sritis davė lietuvių tautai poetą, kuris taip ilgesingai troško „ prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį iš senųjų laikų“. Poeto tėvai , seneliai ir proseneliai buvo Betygalos apylinkių gyventojai, vadinamieji „karališkieji“ valstiečiai.

Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 m. lapkričio 2 d. buv. Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų “karališkųjų”, valstiečių šeimoje.

Maironis (šiuo slapyvardžiu pasirašinėjęs Jonas Mačiulis) yra iškiliausias XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių poetas.