Studijoms.lt

1941 metais birželio mėnesį dešimtys tūkstančių lietuvių, latvių, ir estų buvo ištremti iš tėvynės arba pateko į koncentracijos stovyklas bei kalėjimus. Tremtyje atsidūrė ir tūkstančiai suomių. Tremtiniai Sibire patyrė neįsivaizduojamas kančias. Didelė dalis, tarp jų ir vaikam, mirė iš bado.

Amžino įšalo žemės įvaizdis, daugeliui, ypač jaunesnės kartos, žmonių iki šiol pirmiausia kėlęs geografines asociacijas, pagaliau prisipildo istorinės prasmės, tampa metafora, išreiškiančia tautos pažeminimą, iškentėtas kančias, fizinį jos naikinimą ir dvasinį luošinimą.

1941m. birželio 14 d. trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visame Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijije ir Estijoje – vienu metu prasidėjo masiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą. Perpildyti ešelonai vienas po kito ėjo į Rytus, išveždami tuos, kurių didžiajai daliai niekada nebuvo lemta sugrįžti.

Kas galėjo pamanyti, kad „vargo mokykla“ vėl pasikartos, tiktai nepalyginamai sunkesnėmis sąlygomis, toli nuo gimtosios Lietuvos, šiaurėje, stalinizmo metų lagerių pragaruose. Tenai nebuvo mokyklų, nebuvo geriau ar blogiau apmokomų darbų. Ten buvo tik vienas tikslas – išgyventi.