Studijoms.lt

Tik visiški tamsuoliai ir neišmanėliai galvoja, jog raganos ir laumės – vienas ir tas pat. Raganos nuo seniausių laikų buvo žiniuonėmis, užsiėminėdavo paprastąją magija, bet apie tai atskira šneka.

„Seku seku pasaką…“—tokie žodžiai jau gilioje senovėje skambėdavo motinų lūpose. Pasakos buvo labai svarbi dalis lietuvių gyvenime: su jomis susipažindavo dar vaikystėje, tamsiais vakarais, o po to užaugę sekdavo pasakas savo vaikams.

Nuo seniausių laikų žmonės kūrė pasakojimus, aiškinančius juos supantį pasaulį. Mitai bando paaiškinti įvairius įvykius, pavyzdžiui, kaip buvo sukurtas pasaulis arba kodėl miršta žmonės, taip pat gamtos reiškinius, tokius kaip atmosferos sąlygos.

Šiame darbe bandyta nustatyti dažniausiai mitologinėse sakmėse sutinkamas mitines būtybes, konkrečiai apibūdinti jų išvaizdą, atliekamas funkcijas, taip pat mitinių būtybių santykį su paprastais žmonėmis. Bandyta paaiškinti kai kurių mitinių būtybių vardų etimologiją, mitinių būtybių vaizdinių raidą, jų kitimus.

Lietuviai, kaip ir visos tautos, turėjo savo dvasinę ir materialinę kultūrą. Dvasinė kultūra – tai visuomenės sukurtų dvasinių vertybių visuma tam tikru visuomenės raidos tarpsniu, o materialinė kultūra – materialinių vertybių visuma.