Studijoms.lt

Kuprelis – neeilinė asmenybė. Jo jautri siela sugeba pajusti menkiausią žolelės šnarėjimą, mažiausio paukštelio skundą… Ir štai šią trapią sielą paliečia meilė Gundei.

Kupreliu jį pravardžiuodavo, nes jis turėjo dvi kupras: vieną krūtinėje, kitą nugaroje. Bet jis dėl savo pravardžiavimo nepyko. Kai kas norėdavo prie jo prisigerinti vadindavo jį Olesiu. Niekas nežinojo jo tikrosios pavardės ir metų.

Romano architektonika grindžiama Kuprelio išpažintimi. Jis ,,savo širdį atveria” ir pasakoja apie meilę Gundei (Kunigundai). Ir Olesiui, ir Gundei meilė – jausmų stichija, nepaisanti logikos, nepavaldi išankstiniams reikalavimams, visuomenės opinijai.

Šeinius – pirmas ryškus prozinės kalbos stilizuotojas ir eksperimentuotojas, siekęs pasakojimo grakštumo, lankstumo, poetiškumo, muzikalumo. Skaitytoją jis veikia pačiu kalbos būdu – inversijomis, užuominomis, nutylėjimais, sutrūkusiomis frazėmis.