Studijoms.lt

Visų lietuvių literatūros autorių kūrimo ypatumai

Kristijonas Donelaitis, realizmo atstovas, – pirmasis didis Mažosios Lietuvos poetas, ištaręs svarų ir skambų, lakų ir vaizdingą lietuvišką žodį, kuris nugalėjo amžių tėkmę bei negandas ir pasiekė mus. Jis išsiskyrė savo literatūriniais gabumais, buvo teisingas, jautrus žmogus.

Kristijonas Donelaitis – vienas įžymiausių lietuvių rašytojų pasaulietinio turinio literatūros pradininkas, padėjęs pagrindus realistinei krypčiai.

Vilnius įsikūrė nuostabiame Neries ir Vilnelės upių slėnyje, išaugo Europos kultūrų ir religijų sandūroje. V-IXa. prie Pilies kalno jau buvo didelė gyvenvietė.

Kristijonas Donelaitis, grožinės lietuvių literatūros pradininkas, gimė 1714m. sausio 1 d. Lazdynėliuose, netoli Gumbines (dabar Kaliningrado sritis) laisvųjų valstiečių šeimoje.

Pričkus kalba apie jaunystę parinkdamas jai tinkamiausius sinonimus ,,durnas, snarglius“. Jaunimas dūksta, gyvena chaotišką, nuodėmingą gyvenimą

K.Donelaitis – Svarbiausia-tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka. Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo suaugusi su žodžiu, kurį sukūrė liaudis. Maironis – Aiškiai suformuluotos kilnios idėjos ir poetinės išraiškos grožis, jos paprastumas ir skambumas. Žemaitė – Svarbiausia-tikrovės iliuzija ir gyvas pokalbis, dialogas.

Žmogus, gamta, istorija – trys amžinosios temos, glaudžiai viena su kita susijusios ir dažnai, bent jau lietuvių literatūroje, drauge minimos. Gamta savo pavyzdžiu moko būrus didaktinėje K.Donelaičio poemoje “Metai”, A.Baranausko “Anykščių šilelio” būtis simbolizuoja ne tik gamtos, bet ir lietuvių tautos likimą istorijos vingiuose.

Skaitydami Kristijono Donelaičio “Metus”, pastebime, kad nemažą kūrinio dalį sudaro Lauro, Selmo ir šaltyšiaus Pričkaus pamokančios bei patariančios kalbos, kuriose, be abejonės, regime paties autoriaus poziciją.

K. Donelaitis buvo temperamentingas, jautraus charakterio žmogus. Tai atsispindi ir jo kūryboje, ir archyviniuose dokumentuose.