Studijoms.lt

Į lietuvių literatūrą Krėvė atėjo iš karto ir tvirtai atsistojo pirmosiose rašytojų gretose. Krėvės kūrybos tikslai buvo kilnūs ir dideli. Skatinamas nacionalinės savigarbos ir kitų tautų pavyzdžių, jis stengėsi sukurti lietuvių herojinį epą.

Vincas Krėvė! Šis vardas verčia mus apie daug ką susimąstyti, atmintyje ir vaizduotėje sukelia įvairių prisiminimų, meninių paveikslų, žmonių likimų… Lietuvos praeitis, herojiški protėvių žygiai, vargana, bet poetiška dzūkų šiaudinė pastogė, legendomis apgaubti ežerai, kalvos ir miškai, lietuvių liaudies dvasinė kultūra, amžinieji būties klausimai, žmogaus prigimties sudėtingumas ir grožis, tolimųjų Rytų išmintis – visa tai V. Krėvės kūrybos ištakos ir šaltiniai, medžiaga ir temos.

Labiausiai V.Krėvė mylėjo savo vaikystės kaimą, paskendusį miškuose, apsuptą ežerų ir kalvelių. Apsakymų rinkinyje “Šiaudinėj pastogėj” ir novelių apysakoje “Raganius” iškyla spalvingas ir konkretus XIX a. pb – XX a.pr Dzūkijos kaimo paveikslas.