Studijoms.lt

Kazimieras Būga – pirmasis lietuvių kalbininkas profesionalas, gimė 1879 m. lapkričio 6 d. Pažiegėje, Zarasų r. (nuo didelio protinio darbo mirė smegenų uždegimu 1924 m. Karaliaučiaus ligoninėje; palaidotas Kaune).

Vienas Maskvos universiteto profesorius kaip labai reikšmingą šios mokslo įstaigos datą nurodė 1876 metų sausio 22 dieną. Tos dienos (buvo tai ketvirtadienis) dešimtą valandą ryto pradėjo skaityti savo pirmąją paskaitą Filipas Fortunatovas.

Kazimieras Būga buvo pirmasis lietuvių kalbininkas profesionalas, išėjęs gerą lingvistikos mokyklą ano meto Peterburgo (dab. Leningrado) universitete, tobulinęsis užsienyje, gerai pasirengęs ir sugebąs dirbti mokslo darbą.

Mokėsi pas kaimo daraktorių. Lankė rusiškas mokyklas Dusetose, Zarasuose, Peterburge. 1897 m. įstojo į kunigų seminariją, bet nebaigė. Nuo 1899 m. tarnavo Peterburgo meteorologijos observatorijoje. 1900 m. paskelbė straipsnį „Genys margas, o lietuviška rašyba dar margesnė“.

Kazimieras Būga – žymiausias lietuvių kalbos tyrinėtojas. „Žodžiai Būgą užbūrė nuo pat mažų dienų. Jis jau gimė kalbininku. Būga buvo kalbininkas, dar nežinodamas, kad yra toks kalbotyros mokslas” (A. Sabaliauskas).

Kazimieras Būga – žymiausias lietuvių kalbos tyrinėtojas. „Žodžiai Būgą užbūrė nuo pat mažų dienų. Jis jau gimė kalbininku. Būga buvo kalbininkas, dar nežinodamas, kad yra toks kalbotyros mokslas” (A. Sabaliauskas). Visi mato jo išskirtinius nuopelnus, atsidavimą kalbotyrai, jo kalbos supratimą.

Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga gimė Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. 1905-1912 m. jis studijavo Peterburge, 1914 m. tobulinosi Karaliaučiaus universitetuose. Profesoriavo Permės 1918-1919, Tomsko 1919-1920, Kauno 1922 universitetuose.

Viso pasaulio kalbas kalbininkai yra sugrupavę į kalbų šeimas. Viena didžiausių – indoeuropiečių kalbų šeima. Taip vadinta todėl, kad šiomis kalbomis kalba daugelis Europos tautų, o į rytus šių kalbų riba baigiasi Indija.