Studijoms.lt

Jonas Jablonskis – tai nepaprastai šviesi asmenybė lietuvių tautos kultūros istorijoje. Ilgus metus blaškomas iš vienos vietos į kitą, tremiamas ir persekiojamas, sunkios ligos kamuojamas, nuolatinio skurdo ir vargo lydimas, jis visą savo gyvenimą su didžiausiu atkaklumu ir pasišventimu dirbo kilnų lietuvių liaudies švietimo darbą, kovojo dėl liaudies teisių, dėl jos gražesnio rytojaus.

Ar Jonas Jablonskis esąs tikras lietuvis? Daugeliui žmonių įtarimą kėlė jo nešiojama savotiška kepuraitė, vadinama jarmulka (ji turi ir šlikės, šašbaudos vardus), ir nelietuviška pavardė. Su šia jarmulka jis pavaizduotas net banknote.

Jonas Jablonskis (1860-1930) buvo žymus lietuviu kalbininkas. 1885 metais baigęs Maskvos universitetą, jis dėl to pusketvirtų metų negavo darbo. Nuo 1889 metų vargais negalais įsikūrė Mintaujoje, bet 1896 metais, įtartas ryšiais su lietuvių nelegaliuoju, anticariniu veikimu, iškeliamas dar toliau nuo savo krašto – į Taliną

1860 m. gruodžio 30 gimė kalbininkas, publicistas Jonas Jablonskis. Mirė 1930. J.Jablonskis— lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, ugdytojas bei normintojas, kartais dar vadinamas “bendrinės kalbos puoselėtojas”. O Bostone (JAV) išleistos Lietuvių enciklopedijoje Jonas Jablonskis apibūdinamas kaip “dabartinės mūsų bendrinės kalbos kūrėjas ir vienas iš žymiausių kalbininkų praktikų”

Jono Jablonskio paveikslas mums artimas ir gerai pažįstamas: jį esame matę įvairiose knygose, kartais jis kabo klasėse ar lietuvių kalbos kabinetuose. Žvilgtelėję į jį, mintyse iš karto pasakome: „Tai žymiausias lietuvių kalbos kalbininkas !“

Jablonskis Jonas (Rygiškių Jonas; gimė 1890 gruodžio 30 Kubiliuose, Šakių raj. – mirė 1930 vasario 23 Kaune), lietuvių kalbininkas 1872 įstojo į Marijampolės gimnaziją (dab. Marijampolės Rydiškių Jono gimnazija), kurią 1881 baigė aukso medaliu. 1881 – 1885 Maskvos universitete studijavo klasikinę filologiją.

Didysis mūsų kalbos ugdytojas Jonas Jablonskis gimė 1860 m. Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio. Pradinę mokyklą lanke Naumiestyje, o gimnaziją Marijampoloje. 1881 m. Įstojo į Maskvos universitetą, kur studijavo klasikinę filologiją (lotynų ir senovės graikų kalbas).

Nuojauta negali augti ir stiprėti, jei ji neturi mokslo ir rašto. O be rašto skursta ir kalba. Kovojant dėl rašto, dėl spaudos, kartu ir kalbos kovota, nes su svetimu raštu ateina ir svetimos kalbos.

Didysis mūsų kalbos ugdytojas Jonas Jablonskis gimė 1860 m. Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio. Pradinę mokyklą lanke Naumiestyje, o gimnaziją Marijampoloje. 1881 m. Įstojo į Maskvos universitetą, kur studijavo klasikinę filologiją (lotynų ir senovės graikų kalbas).

Jablonskis niekur nėra išdėstęs savo taisymų, t. y. kalbos norminimo, teorinių pagrindų. Tik vienu kitu atveju jo užsimenama apie bendrinės kalbos šaltinius, reikalą išlaikyti vienos tarmes sistemą ir t. t. Jablonskį kai kas buvo linkęs laikyti kalbos praktiku, o ne mokslininku.