Studijoms.lt

Indoeuropiečių protėvynė, „terminą indoeuropiečiai pirmasis pavartojo vokiečių mokslininkas Francas Bobas (1791-1867). Pavadino jis šią kalbų grupę taip todėl, kad šiomis kalbomis kalbama daugumas Europos tautų, o į rytus šių kalbų riba baigėsi ties Indija.“

Lietuvių kalba yra seniausia iš gyvų indoeuropiečių kalbų, išlaikiusi kai kurias formas senesnes negu sankristo, graikų ir lotynų kalbos. Lietuvių kalbos senumą, turtingumą ir gražumą iškelia ir pabrėžia viso pasaulio mokslininkai.

Viena iš geriausiai ir didžiausių kalbų šeimų yra indoeuropiečių šeima. Šios šeimos kalbomis šneka arti dviejų milijardų žmonių, taigi bemaž pusė Žemės rutulio gyventojų. Mūsų gimtoji kalba ir priklauso vienai iš indoeuropiečių šakų

Prieš šešetą – aštuonetą tūkstančių metų dar nebuvo nei lietuvių, nei latvių, nei rusų, nei lenkų, nei vokiečių, nei daugelio kitų tautų. Tuomet egzistavo indoeuropiečių protautė, iš kurios ilgainiui atsirado daugelis dabartinių Europos ir Azijos tautų, priklausančių gausiai indoeuropiečių šeimai ir sudarančių dabar kone pusę visos žmonijos.

Lietuvių kalba savo raidos laikotarpyje patyrė begalę sunkumų, bei pokyčių.Tačiau nuo XIX a.antrosios pusės ji paskelbta bendrine Lietuvos kalba.Ir mūsų dienomis ją drąsiai, nieko nebijodami, galime vadinti savo gimtąja kalba!

Pasaulyje yra apie 3 000 kalbų. Įvairias kalbas vartoja skirtingas skaičius žmonių. Pavyzdžiui, kinų kalba šneka daugiau kaip 1 mlrd., anglų – 320 mln., ispanų – 280 mln. žmonių. Kai kuriomis kalbomis šneka tik po kelis tūkstančius ar tik šimtus žmonių.

Pasaulyje įvairiais skaičiavimais yra apie 3000 šnekamųjų kalbų. Žmonių šnekamosios (be jų dar yra dirbtinės kalbos) kalbos skirstomos į kalbų šeimas ir grupes.

Pasaulyje įvairiais skaičiavimais yra apie 3000 šnekamųjų kalbų. Kalbančiųjų tomis kalbomis skaičius labai skiriasi – nuo kinų kalbos, kurią vartoja virš milijardo žmonių, ir nykstančių kalbų, kuriomis šneka vos keletas žmonių.

Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Buvo laikai, kai žmonės nemokėjo rašyti. Pasaulio istorijoje žinomi amžiai, kai nebuvo valstybių. Tačiau nėra buvę laikų, kuriais visuomenė būtų išsivertusi be kalbos.

Lietuvių kalba moksliniu požiūriu yra įdomi todėl, kad ji yra labai sena, kilusi iš indoeuropietiškos baltų kalbų šakos. Taip pat lietuvių kalbos įdomumą nulemia tai, kad ji turi labai sudėtingą savo gramatiką, daug ilgųjų ir trumpųjų balsių, nosines raides, labai sudėtingą skyrybą ir tarimą.