Studijoms.lt

Daugelyje sakmių veiksmas vyksta jau mūsų laikais, t.y. naujuosiuose amžiuose. Tai galima spręsti iš sakmėse paminėtų jau šiuolaikiškų įrankių ar daiktų. Nors yra gan daug sakmių likusių iš senųjų laikų, kas mums primena kokie buvo anksčiau žmonės.

Lietuviai, kaip ir visos tautos, turėjo savo dvasinę ir materialinę kultūrą. Dvasinė kultūra – tai visuomenės sukurtų dvasinių vertybių visuma tam tikru visuomenės raidos tarpsniu, o materialinė kultūra – materialinių vertybių visuma.

Dangus, žvaigždės, saulė, jūra, ugnikalniai, gamta, laikas… Daugybė nuostabių ir sudėtingų dalykų, daugybė klausimų, kuriuos sprendė smalsus graikų poetas.

Viskas gyvenime yra kova, mus supa nuolatiniai prieštaravimai. Ankstyva tos kovos nuojauta ir nulėmė dviejų pradų garbinimą. Šio reiškinio užuomazgą matome ugnies ir šviesos kulte. Ugnis teikia gyvybę ir ją naikina, todėl ugnies garbinime susilieja du pradai, sudarantys vienovę – gerasis ir blogasis.

Sakmėse pasakojama apie įvairių mitinio pasaulio elementų sukūrimą . Situacija iki visatos sukūrimo apibūdinama kaip nebūtis, pažymint, kad buvęs tik vanduo arba vanduo ir rūkas, arba, kad miglose gyvenęs tik vienas dievas.

Nenusimanydami apie savo protėvių garbintus dievus, papročius ir apeigas, negalime kaip reikiant suprasti visos savo kultūros savitumo. Todėl buvo parengta pirmoji senosios lietuvių religijos ir mitologijos chrestomatija. Joje sudėti žymiausių lietuvių religijos ir mitologijos tyrinėtojų veikalai.

Lietuviai turėjo nemažą namų dievų ir deivių, kurių kultas dažnai siejosi su tolimų sudievintų pramočių, vėliau prosenelių vėlių kultu. Žinių apie namų dievus išliko rašytiniuose šaltiniuose, šeimyninėse, kalendorinėse agrarinėse, įvairiuose tikėjimuose.