Studijoms.lt

Tautosaka skirstoma i dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąja ir dainuojamąja . Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakme, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios – daina, sutartine, rauda.

Tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios – daina, sutartinė, rauda.

Turtingiausia, savičiausia (tai yra, nepanaši į kitų tautų), vertingiausia lietuvių tautosakos dalis – dainuojamoji tautosaka. Šiai tautosakos grupei ir priklauso liaudies dainos. Svarbiausias lietuvių liaudies dainų bruožas lyrizmas (lyrizmas – tai yra gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas).

Lietuva nuo seno garsėja kaip dainų ir dainininkų kraštas. Šios dainos, paliktos protėvių, yra didelis turtas, kuris atskleidžia poetišką ir gražų jų kūrėjų jausmų pasaulį, pasakoja, kaip senais laikais žmogus gyveno, dėl ko džiaugėsi ar liūdėjo, kur ieškojo tvirtybės ir jėgų.

Tautosaką, arba folklorą (angl. , , liaudies išmintis‘‘), suprantame kaip daugelio amžių liaudies dvasinę patirtį , kasdieninę išmintį. Įsiterpę į įprastinę buities tėkmę, į šiokiadienius ir šventes, darbus, žaidimus, ilgas vakaronių valandas, tautosakos kūriniai vis dėl to nėra tik tos buities trupiniai.

Mes dainuojame liaudies dainas, skaitome daug pasakų, žaidžiame mindami mįsles. Suprasti savo ištakas įmanoma tik ištyrus kultūrą, kurios žaizdre šimtmečius ugdėsi lietuvių kartų kartos. Vienas reikšmingiausių dvasinės kultūros reiškinių yra tautosaka.

Lietuvių liaudies dainomis pradėta domėtis jau XVII- XIII a. Bet pasaulinio pripažinimo jos susilaukė tik po 1745m.,vokiečių kalba išėjus Pilypo Ruigio veikalui “Lietuvių kalbos tyrinėjimas”. Tuomet jomis susidomėjo vokiečių rašytojai, filosofai ir mokslininkai G. E. Lesingas, J. G. Herderis, J. V. Gėtė, F. Neselmanas. XIX- XX a. susirūpinta šių dainų rinkimu, skelbimu ir išsaugojimu.

Tautosaka skirstoma i dvi pagrindines dalis, rusis: pasakojamaja ir dainuojamaja. Pasakojamosios tautosakos zanrai – pasaka, sakme, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios – daina, sutartine, rauda.

Ritos Rakauskaites,
8a klases mokines

Referatas

Taurage, 2003

Tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios – daina, sutartinė, rauda.

Tautosaka – tai tradicinis sakomo ir dainuojamojo žodžio menas, tai sakytinė arba gyvo žodžio liaudies kūryba. Esminis tautosakos bruožas – kolektyviškumas, kitas svarbus bruožas tradiciškumas (tik iš kartos į kartą perteikiama tautosaka ištisus šimtmečius išlieka gyva).