Studijoms.lt

Europos politikos studijų centras (CEPS) paskelbė, kad žemyno ekonomika gali dar kurį laiką augti lėtai, o Europos lyderiai turėtų su šia mintimi susitaikyti.

Šio referato tikslas parodyti nedarbo priežastis ir trumpai aptarti nedarbo socialines ir ekonomines pasekmes. Juk apie tai galima šnekėti ir šnekėti.

Nuo XX amžiaus pabaigos ekonominės raidos tikslai vis sunkiau suderinami su žmogaus socialinės raidos reikmėmis. Daugelyje šalių teigiami ekonominiai pokyčiai ( užimtumo padidėjimas, finansų rinkos stabilumas, daug pelningai dirbančių įmonių) egzistuoja greta vis blogėjančiu žmogaus socialinės raidos rodiklių: daug skurstančių žmonių, didėjanti pajamų nelygybė, nemažėjantis nedarbas ir įsigalinti socialinė atskirtis.

Pereinamuoju laikotarpiu visuomenėje atsiranda nauji požiūriai į žmonių darbinę veiklą, jie kitaip pradeda vertinti savo padėtį, savo socialines ir ekonomines pozicijas visuomenėje. Laisvos rinkos sąlygos įneša neišvengiamas pataisas socialiniams sluoksniams.

Tarp daugelio ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, norimas prekes bei paslaugas. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas bei paslaugas, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.

Viena svarbiausių makroekonomikos problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra ekonominių ir politinių diskusijų objektas.

Valstybinio socialinio draudimo sistema apima kone visus Lietuvos gyventojus : vienus – kaip draudėjus, kitus – kaip apdraustuosius, trečius kaip išmokų gavėjus. Sistema pagrysta solidarumo principu : dirbantys žmonės, mokėdami socialinio draudimo įmokas, remia pensininkus, invalidus, bedarbius.

Niekam ne paslaptis, kad sėkmingo ir prasmingo gyvenimo garantas yra darbas. Turėdamas įdomų ir mėgiamą darbą žmogus gali ne tik užtikrinti savo (o ir savo šeimos!) materialinę gerovę, bet ir save realizuoti.

Ekonomika, mokslas, kuris, viena vertus, yra visiškai praktinis, kita vertus – pretenduojantis į objektyvumą ir tikslumą. Iš ekonomisto yra tikimasi, kad jis skaičiais įvertins bet kokį reiškinį. Kiek ekonomika augs kitais metais? Ką auginti žemdirbiams, kad nereikėtų jų subsidijuoti? Kokiose srityse pradėti verslą? Koks bus dolerio kursas po pusės metų?

Šiais laikais labai sunku susirasti darbą. Todėl nedarbo lygis kiekvienais metais vis auga ir auga. Kaip išvengti šių pasekmių pasakyti labai sunku, nes esant prastai šalies ekonomikai jau net neįmanoma ką nors pakeisti.