Studijoms.lt

Forfeitingas yra komercinių debitorinių įsiskolinimų pirkimas (paprastai tai yra akceptuoti vekseliai arba skolos lapeliai), kuriuos bankas laiko, kol ateina apmokėjimo terminas arba parduoda kitam bankui. Forfeitingas gali būti panaudotas kaip trumpalaikis kreditas prekėms

Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.

Darbo tikslas – apžvelgti elektroninę bankininkystę Lietuvoje, jos raidą, techninius reikalavimus ir saugumo klausimus, EBS paplitimą tarp Lietuvos bankų.

Tarptautinės finansų organizacijos, tokios kaip Tarptautinis Valiutos Fondas. Pasaulio bankas, Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas, Europos Tarybos Vystymo Bankas ir kitos, yra labai svarbios padedant besivystančioms valstybėms, skatinant jų gerovės augimą. Šios organizacijos ne tik teikia paskolas, bet taip pat ir konsultuoja besiskolinančias šalis, padeda jų vyriausybėms racionaliai vykdyti reformas, kontroliuoja jų veikla.

Senovėje auksakaliams žmonės dažnai atnešdavo saugoti savo auksą. Su laiku auksakaliai pas-tebėjo, kad atnešama daugiau nei atsiimama. Todėl auksakaliams kilo mintis skolinti tą aukso likutį tiems, kam jo tuo metu reikia.

Mokėjimo kortelės gana naujas dalykas pasaulyje. Pirmosios mokėjimo kortelės buvo kredito, o jų pradininkai – JAV prekybininkai. XIX a. pab. JAV aktyviai plėtotas vartotojų kreditavimas. Apie 1914 metus kai kurios parduotuvės pradėjo išdavinėti specialias korteles savo geriausiems klientams, tokiu būdu siekdamos ir toliau juos išlaikyti.

Pinigai, yra ypatinga prekė, atliekanti visuotinio ekvivalento vaidmenį, išreiškianti kitų prekių vertę. Pinigams cirkuliacijoje atstovauja nominaliniai vertės ženklai (banknotai, monetos, popieriniai pinigai)

1816 m. Norvegijos parlamentas Stortingas priėmė Norvegijos CB įsteigimo aktą. Tuo metu Norvegijoje cirkuliavęs piniginis vienetas buvo vadinamas riksdoleriu, kuris 1842 metais susietas su sidabro verte. 1874 m. įsigaliojo Pinigų Aktas, kuriuo Stortingas priėmė sprendimą pereiti prie aukso standarto.

Terminas „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „bancio“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijose (2000 m. Pr. Kr.), Graikijoje (IV a. Pr. Kr.), Senovės Romoje.

Ateities neprognozavimas ir neišvengiamos klaidos kasdieną daugybę įmonių veda į bankrotą. Tokiu atveju nuostolius patiria ir skolintojai, ir skolininkai. Tačiau įmonių bankroto procedūros yra būtinos tam, kad būtų išvengta tolimesnio klaidingų sprendimų veikimo.