Studijoms.lt

Lietuvių brandos egzamino 15 autorių

Visų lietuvių literatūros autorių kūrimo ypatumai

B. Sruoga itin gerai išmanė didžiulį tradicinės kultūros ir literatūros kontekstą ir sugebėjo jį provokuoti. Nei vienas literatūrinis ir apskritai kultūrinis debiutas nelikdavo nepastebėtas smailios B. Sruogos – kritiko – plunksnos.

B.Sruogos grožinėje prozoje svarbiausias kūrinys – Dievų miškas. Tai memuarinis veikalas apie Stuthofo koncentracijos stovyklą.

Trumpai apie autorius: Vaičiulaitis, Maironis, Škėma, Sruoga ir t.t.

Eilėraštis labai dainingas. Gausiai kartojami veiksmažodžiai („supasi“, „šnarasi“, „šnekasi“) suteikia tekstui ne vien tik dinamiškumo, tačiau tobulai surimuoti jie mūsų galvose skamba tarsi daina.

Skausminga Lietuvos istorija, kurioje gausu vergijos, baudžiavos ir tremčių, lėmė, kad nemenką dalį lietuvių literatūros sudaro kūriniai apie skaudžią patirtį, apie tremtyje praleistas dienas, patirtą nepriteklių, kančias ir kankinimus.

Darbe bus aptariamas iškilus lietuvių tautos rašytojas Balys Sruoga, jo memuarų knyga “Dievų miškas”. Kiekvienas darbas turi savitumo, todėl trumpai apžvelgsiu rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas “Dievų miško” žargoninei leksikai, kuri paimta iš ypatingai savitos aplinkos.

Balys Sruoga – savita, dramatiško likimo asmenybė, šakoto stiliaus rašytojas. Jonas Biliūnas – lietuvių literatūros klasikas, nesulaukęs nei trisdešimt metų. Salomėja Nėris – lyrikė, mažųjų lyrinių formų kūrėja. Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas ir didžiausias XVIII a. lietuvių poetas klasikas. Per maža pasakyti, kad Maironis – žymiausias XIX a. lietuvių poetas.

Balys Sruoga gimė 1896m, Baubokų kaime – vienas žymiausių lietuvių rašytojų, poetas, prozininkas, dramaturgas, kritikas, literatūros ir tautosakos tyrėjas, kurio literatūrinis palikimas stebina ir įvairove, ir menine skvarbą. Debiutavęs 1911 m. straipsneliais, eilėraščiais „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Pirmajame bare“, susižavėjęs simbolizmu, vėliau išleido lietuvių poezijos tėkmę smarkiai praskaidrinusius rinkinius „Saulė ir smiltys“ (1920), „Dievų takais“ (1923) ir kt.