Studijoms.lt

Antika, viduramžiai, renesansas, klasicizmas, barokas, švietimo epocha, romantizmas, realizmas, modernizmas ir postmodernizmas

Antikinė literatūra — senoji literatūra. Tas pavadinimas yra kilęs iš italų k. žodžio antico (tariama antiko), kuris savo ruožtu yra atsiradęs iš lotynų k. būdvardžio antiquus (tariama antikvus) — „senas, senovinis”.

Graikų mitai – tai istorinės legendos apie dievus, pusdievius, dievaites, padavimai apie didvyrius. Ši kūryba atskleidžia didžiąją antikos istoriją, žmonių mąstymo ir pasaulėžiūros vystymąsi. Graikų mitai iš pradžių buvo kuriami išgalvotų istorijų pagrindu.

Tradiciškai antikos istorija dalijama į senovės Graikijos ir senovės Romos istoriją. Jas sieja daug politikos, ekonomikos, kultūros panašumų. Todėl kai kurie mokslininkai šias dvi savarankiškas antikos dalis sujungė į vieną civilizaciją ir pavadino ją helenizmu

Jeigu antikos laikais jau būtų buvę leidžiami dienraščiai, tai 324 metų prieš Kristų vasarą jų antraštės būtų skelbusios: “Maištas Opėje. Pasakęs jaudinančių kalbą Aleksandras – padėties viešpats. 13 maišto kurstytojų nužudyta“.

Literatūros rūšys, jų apibūdinimai, epochos, rašytojai.

Antikos laikų grožinėje literatūroje yra daugybė herojiškų, kilnių, narsių ir romantiškų poelgių bei personažų. Tačiau daugybę kartų įvairiuose Antikos kūriniuose sutikti ir atrodo puikiai pažįstami herojai turi ir kitą ne tokią šlovingą savo asmenybės pusę. Greta išskirtinių bruožų padariusių juos herojais yra ir kiti: gobšumas, pavydas, aklas įniršis ir žinoma kerštingumas.