Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Frydricho Kuršaičio gyvenimas

Autorius: Ieva

Liuteronų kunigas, kalbininkas prof. F. Kuršaitis gimęs 1806 balandžio 24 miręs 1884 rugpjūčio 23d. XIX amžiuje pagal darbų kiekį patys produktyviausi veikėjai buvo keturi: du D.Lietuvoje – tai Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius, ir du M. Lietuvoje – Liudvikas Gediminas Rėza bei Frydrichas Kuršaitis. Pastarąjį su kitais trimis sieja kūrybinės bei visuomeninės veiklos įvairumas, šakotumas. Nė vienas iš jų nebuvo „vienos knygos žmogus“. Kalbant apie F. Kuršaitį su M. Valančiumi artina dėmesys blaivybei: yra parengęs ir išleidęs du leidinukus, raginančius žmones nevartoti svaigalų. Tai iš vokiečių kalbos versta Betcherio knygutė „Brangvynis tikra namų sloga“, išleista 1844 m. Karaliaučiuje, ir iš šaltinių žinomas tais pačiais metais spausdintas atsišaukimas „Brangvynis smarkiausias neprietelis žmonių“.

Visi keturi buvo aktyvūs Lietuvos tautosakininkai: F. Kuršaitis 1843m. Berlyne išleido pakartotinį L. G. Rėzos „Dainų“ (I leidimas 1825 m.) leidimą su nedideliais redakciniais pakeitimais. Taip pat savo „Lietuvių kalbos gramatikoje“ (1876) jis skyrė lietuvių dainoms tam tikrą straipsnį, pridėjęs prie jo 25 paties užrašytas dainas su melodijomis. Tad šie faktai rodo, jog F. Kuršaičio nebūta abejingo lietuvių liaudies kūrybai, jog ji jo branginta. Deja, svaresnių darbų , prilygstančių L. G. Rėzos, S. Daukanto ar tuo labiau Antano Juškos veiklai srityje, jis nepadarė.

Skirtingai nuo vyresniųjų pirmtakų, F. Kuršaitis ypač pasižymėjo kaip laikraštininkas ir politikos veikėjas. Dar studentą (Karaliaučiaus universitete studijavo 1836 – 1844 m.), jį pasikvietė kalbos taisyti Johanas Ferdinandas Kelkis, redagavęs lietuvišką laikraštį „Nusidavimai apie Evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“. Tačiau daugiausia jėgų F. Kuršaitis paskyrė laikraščiui „Keleivis“: 41 metus, nuo 1849 iki 1880 m., jam teko būti šio „savaitinuko“ (išeidavo kas trečiadienį) ir redaktoriumi, ir pagrindiniu autoriumi. Matyt, žurnalistika F. Kuršaitį privedė ir prie politinės veiklos: 1874 ir 1877 m. jis buvo statomas kandidatu į Prūsijos parlamentą, bet nesėkmingai. Apskritai iš visų F. Kuršaičio veiklos barų prieštaringiausiai ar net visai neigiamai vertinamas jo reiškimasis žurnalistikoje ir politikoje. Tokiam neigiamam F. Kuršaičio apibūdinimui dėl jo žurnalistinės ir politinės veiklos būta pagrindo: laikraštis „Keleivis“ buvo vokiečių valdžios subsidijuojamas. Tai varžė lietuvininką: jis jautėsi įpareigotas valdžios politikos nekritikuoti, prieš ją tiesiogiai nepasisakyti. Kaip ne vieno mokslininko, rašytojo ar menininko, F. Kuršaičio nuopelnai tautai remiasi ne politinėmis pažiūromis, bet konkrečiais darbais, šiuo atveju kalbos veikalais. Iš tiesų, jeigu nr F. Kuršaičio kalbotyros darbai, tai šiandien vargu ar daug daugiau jis būtu minimas už jo pirmąjį žurnalistikos vadovą J. F. Kelkį. Šie darbai padarė F. Kuršaičio vardą žinoma lyginamosios kalbotyros specialistams, kurie iš jo sėmėsi duomenų apie lietuvių kalbą. Kaip vertino užsienio mokslininkai mūsų lietuvininką ryškiausiai rodo tas faktas, kad 1883 m. F. Kuršaitį nariu korespondentu išrinko Karališkoji Čekijos Mokslų draugija. Jos pradžia siekia 1770 metus (kai kas nurodo 1774m.), kai Prahoje buvo įkurta Privačioji mokslų draugija. 1784 m. ji gauna naują vardą – Čekijos mokslų draugija ir įgyja labiau apibrėžtą struktūrą. Draugija turėjo dvi sekcijas: vienoje būrėsi gamtininkai ir matematikai, o antroje – istorikai, etnografai ir kalbininkai. Buvo žmonių, kurie kadaise lankėsi Prahoje ir tuometinės Čekoslovakijos mokslų akademijos centriniame archyve jiems pavyko rasti du dokumentus, nušviečiančius F. Kuršaičio išrinkimo minėtos draugijos nariu korespondentu kai kurias aplinkybes. Visų pirma iš jų galime nustatyti, kad F. Kuršaitis draugijos nariu korespondentu tapo ne 1882 m., kaip teigiama įvairiuose lietuvių leidiniuose (enciklopedijose, taip pat straipsniuose), bet 1883 m. Tikslios išrinkimo datos, neturint draugijos posėdžio protokolo, šiuo tarpu negalima pasakyti.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->