Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Fizikiniai vienetai

Autorius: Martynas

——————————————————————————–

1. Fizikiniai matavimai ir vienetai

Fizikinio dydžio matavimas yra suradimas santykio tarp jo ir atitinkamo etalono, vadinamo matavimo vienetu. Išmatavę fizikinį dydį sužinome, kiek kartų jis didesnis arba mažesnis už matavimo vienetą. Pagal sudarymo būdą fizikinių dydžių matavimo vienetai skirstomi į bazinius (etaloninius) ir išvestinius. Jų visuma sudaro matavimo vienetų sistemą. Baziniai vienetai sudaro jos pagrindą. Šiuo metu naudojama tarptautinė matavimo vienetų sistema, priimta 1960 m. 11-oje Tarptautinėje matų ir svorių konferencijoje. Sutrumpintai ji žymima SI.

Baziniai SI vienetai: ilgio vienetas – metras (m), masės vienetas – kilogramas (kg), laiko vienetas – sekundė (s), temperatūros vienetas – kelvinas (K), elektros srovės stiprio vienetas – amperas (A), šviesos stiprio vienetas – kandela (cd) ir medžiagos kiekio vienetas – molis (mol). Plokščiojo kampo vienetas – radianas (rad) ir erdvinio kampo vienetas – steradianas (sr), vadinami papildomaisiais baziniais SI vienetais.

Bazinio vieneto apibrėžtis visada siejama su jo realizacijos būdu, užtikrinančiu tiksliausią jo etalono atkūrimą. Atsiradus tikslesniam realizacijos būdui keičiasi ir matavimo vieneto apibrėžtis. Ryškiu to pavyzdžiu yra ilgio vieneto metro apibrėžties pakeitimai.

Metras lygus kelio ilgiui, kurį šviesa nusklinda vakuume per 1/299792458 sekundės dalį.

Ši apibrėžtis priimta 1983 m. 17-oje Generalinėje matų ir svorių konferencijoje. Nuo 1899 iki 1960 metų metras buvo apibrėžiamas kaip atstumas tarp dviejų skersinių brūkšnių platinos ir iridžio lydinio strype – metro prototipe, kuris saugomas Tarptautiniame matų ir svorių biure Sevre (Sevres) prie Paryžiaus. Metro ilgis buvo parinktas toks, kad jis sudarytų 1/40 000 000 Žemės meridianinio apskritimo dalį. Nuo 1960 m. metras buvo apibrėžiamas per bangos ilgį šviesos, kurią spinduliuoja kriptono izotopas 86Kr oranžinėje spektro dalyje.

Kilogramas – tarptautinio etalono, saugomo Tarptautiniame matų ir svorių biure Sevre (Sevres) prie Paryžiaus, masė.

Kilogramo etelonas – 39 mm skersmens ir tokio paties aukščio ritinys, pagamintas iš 90 % platinos ir 10 % iridžio lydinio. Jį gaminant buvo stengiamasi parinkti masę,

lygią vieno kubinio decimetro distiliuoto vandens masei esant 4 0C temperatūrai. Vėliau tikslesni matavimai parodė, kad kilogramo etalono masė yra truputį didesnė. Vieno kubinio decimetro vandens masė esant 4 0C temperatūrai lygi 0,999973 kg.

Sekundė lygi trukmei 9 192 631 770 periodų cezio 133Cs atomo spinduliuotės, vykstant elektrono šuoliui tarp dviejų pagrindinės būsenos energijos spektro supersmulkiosios struktūros lygmenų.

Iki 1967 metų sekundės apibrėžtys buvo grindžiamos astronominiais stebėjimais.

Kelvinas – temperatūra arba jos pokytis, lygus 1/273,16 daliai absoliutinės (termodinaminės) vandens trigubo taško temperatūros.

Vandens trys fazės drauge (trigubas taškas) egzistuoja esant 611 Pa slėgiui ir 237,16 K temperatūrai. Vandens užšalimo temperatūra esant normaliajam slėgiui (101325 Pa), žemesnė už ją 0,00993 K. Praktinėms reikmėms naudojama suapvalinta vertė 0,01 K. Tokiu atveju 0 0C atitinka 273,15 K.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->