Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Fizika 1

Autorius: Reda

13 tema

Magnetinis laukas

Magnetito savybės-traukti plieninius daiktus, laisvai pakabinus pasisuka
šiaurės-pietų kryptimi. Tokiomis savybėmis pasižyminčius kūnus
vadin.magnetais, o reiškinius-magnetizmu.

Danų fizikas H. Erstedas pastebėjo, kad, išilgai magnetinės rodyklės
ištiestu laidu paleidus nuolatinę srovę, rodyklė pasisuka apie savo ašį.
Stiprėjant srovei, magnetinė rodyklė orientuojasi statmenai laidininkui,
kuriuo teka ta srovė. Pakeitus srovės kryptį, magnetinė rodyklė pasisuka

priešinga kryptimi. Šis atradimas rodė glaudų magnetizmo ir elektros
srovės, t.y. magnetinių reiškinių, ryšį.

Nuolatiniai magnetai vienas su kitu ar su elektros srove sąveikauja ir
būdami vakuume. Taigi magnetiniam poveikiui perduoti iš vieno kūno į kitą
nereikia medžiagos. Fizikoje tokia sąveika aiškinama jėgų laukų.

Pirmasis magnet.lauko sąvoką pavartojo M. Faradėjus. Bandymai rodė, kad
nuolatinis magnetas, elektros srovė ar judantis įelektrintas kūnas kuria
makroskopinį magnetinį lauką. Magnet.laukas atsiranda arba judant
elektringosioms mikrodalelėms, arba dėl to, kad kai kurioms mikrodalelėms
būdinga tam tikra magnetinė savybė, nusakoma savuoju magnetiniu momentu.
Judant elektringajai dalelei, jos elektrinis laukas kinta laike ir dėl to
atsiranda magnetinis laukas. Tai-gamtos dėsnis: kiekvienas laike kintantis
elektrinis kūnas kuria magnetinį lauką ir atvirkščiai-kiekvienas kintantis
magnetinis laukas kuria elektrinį lauką.

Magnetinė indukcija

Tai svarbiausia magnetinio lauko charakteristika. Vienalyčio magnetinio
lauko magnetinė indukcija skaitine verte yra lygi srovės rėmelį, kurio
magnetinis momentas lygus vienetui, veikiančiam didžiausio sukimo momentui.
Magnetinio lauko indukciją galime apibūdinti paėmę laisvai pakabintą
elementarųjį plokščią rėmelį, kuriuo teka stiprumo I elektros srovė. Toks
rėmelis-srovės rėmelis. Jo orientacija erdvėje nusakoma teigiamos normalės
ortu n, kuris brėžiamas statmenai rėmelio plokštumai taip, kad žiūrint iš
jo galo srovė tekėtų prieš laikrodžio rodyklės judėjimo kryptį. Bandymai
rodo, kad magnetiniame lauke rėmelį veikia magnetinių jėgų dvejetas. Todėl
laisvai pakabinto rėmelio normalė tame pačiame lauko taške visada nukrypsta
ta pačia kryptimi. Ši kryptis priklauso nuo magnetinio lauko savybių ir
laikoma magnetinės indukcijos B kryptimi. Srovės rėmelį veikiančių
magnetinių jėgų sukimo momentas M priklauso ir nuo magnetinio lauko
savybių, ir nuo paties rėmelio magnetinių savybių. Plokščiojo srovės
rėmelio magnetinės savybės apibūdinamos vadinamuoju srovės magnetiniu
momentu-vektoriumi pm(nIS, S-rėmelio ribojamo paviršiaus plotas. Šio
vektoriaus kryptis sutampa su rėmelio normalės n kryptimi.
Magnetinių jėgų sukimo momentas M(pm(B. Rėmelis sukamas tol, kol
vektorius pm pasidarys lygiagretus vektoriui B-tuomet M(0. Sukamojo momento
didžiausia vertė Mmax(pmB būna tada, kai pm(B. Kadangi pasirinktajame lanko
taške Mmax yra tiesiogiai proporcingas dydžiui pm(IS, tai jų santykis
B(Mmax/(IS) nuo rėmelio magnetinio momento nepriklauso.

Srovės rėmelis magn. lauke

Rėmelio, kuris vienalyčiame magnetiniame lauke gali suktis apie
magnetinės indukcijos linijoms statmeną ašį AA’, kraštinės lygios. Kai

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14

Rašykite komentarą

-->