Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Filipso kreivės vystymosi raida

Autorius: Mykolas

Albanas Viljamas Filipsas (Alban William Phillips) – tai žmogus, kurio vardu yra pavadinta viena žymiausių kreivių pokario ekonomikoje – Filipso kreivė. Ryšys, kurį jis atrado, nebuvo priimtas kaip teoretinis ryšys, t.y. ryšys, nereikalaujantis įrodymų, tačiau jis privertė susimąstyti daugelį ekonomistų bei politikų. A. V. Filipsas gimė Naujojoje Zelandijoje, gyveno 1914 -1975 metais. Nuo 16 metų jis dirbo Australijos kasykloje, kur išmoko elektrotechnikos pagrindų. 1937 metais emigravo į Jungtines Karalystes, bet čia jam teko įsitraukti į antrą Pasaulinį karą. Taip jis pateko į japonų karių nelaisvę. Karo pabaigoje, A. V. Filipsas buvo paleistas. Sugrįžęs į Londoną, jis įstojo į Londono ekonomikos mokyklos sociologijos departamentą. Čia A. V. Filipsas greitai įsitraukė į ekonomikos mokslą ir, remdamasis įgytomis elektrotechnikos žiniomis, sukūrė įžymiąją ”Filipso mašiną” – Keinsistinės ekonomikos hidraulinį modelį, kurį apibūdino 1950 metais. Netrukus jis įstojo į statistikos fakultetą, kur dirbo iki 1967 metų. Nuo tada jis pradėjo dirbti Australijos nacionaliniame universitete. A. V. Filipso darbai vėlesnėje jo karjeroje buvo daugiausiai apie optimalaus reguliavimo teoriją ir laiko eilučių metodikas bei jų pritaikymą ekonometrijoje.

Atlikti Filipso 1861 – 1957 metų tyrimai parodė ryšį tarp atlyginimo pokyčių ir nedarbo. Jo analizė parodė neigiamą priklausomybę tarp šių dydžių. Vėliau Filpso kreivė buvo vis tobulinama ir dabar vietoj algos yra įtraukti infliacijos tempai, vietoj nedarbo – ciklinis nedarbo lygis bei pasiūlos šokai. Visi šie faktai yra gana gerai žinomi šiandieniniame pasaulyje, tačiau infliacijos-nedarbo ryšio kilmė ir ankstyva jos istorija nėra labai aiški. Dauguma nuo 1958 metų apibūdintų Filipso kreivės versijų buvo išdėstytos dar prieš A. V. Filipsą. Šiame referate aš pasistengsiu apibūdinti, ką A. V. Filipso pirmtakai teigė apie infliacijos-nedarbo ryšį.

Šio darbo tikslas – apibūdinti ankstesnius bandymus apibrėžti infliacijos ir nedarbo ryšį. Darbo pagrindinėje dalyje bus supažindinama su įvairiais ekonomistais, nagrinėjusiais infliacijos – nedarbo ryšį dar prieš Phillips‘ą. Šio darbo įžangą, apie John Law, David Hume, Henry Thornton ir Attwood-Mill diskusiją rašė Valdas Grigonis. Apie Irving Fisher, Jan Tinbergen, Klein ir Goldberger, A. J. Brown ir Paul Sultan bei išvadas rašė Ramūnas Klemunskis.

INFLIACIJOS-NEDARBO RYŠIO ANALIZĖ ANKSČIAU
John Law (1671-1729)

John Law buvo vienas žymiausių XVIII amžiaus bankininkas ir finansų ministras. Jis manė, kad pinigai stimuliuoja realų žmonių aktyvumą. Tačiau tai turėjo būti įgyvendinama pastoviomis ar netgi mažėjančiomis kainomis dėl nenaudingų resursų egzistavimo ir mąsto ekonomijos gaminant produktus. Šiose John Law mintyse yra pastebimas neatitikimas su Filipso kreive, kadangi, pagal šį žmogų, mažėjant nedarbui kainos turi taip pat mažėti.

David Hume (1711-1776)

Pirminė Filipso kreivės analizė yra aptinkama XVIII amžiuje gyvenusio škotų filosofo-ekonomisto David Hume rašiniuose. 1752 metais jis apibrėžė Filipso kreivės pagrindą, t.y jos ryšį U=g(dP/dt), kur U yra nedarbo nukrypimai nuo natūralaus nedarbo lygio; dP/dt yra kainų pokytis per tam tikrą laiką. Šis ryšys buvo gautas iš jo prielaidos, kad nedarbo pokyčiai atsiranda dėl kainų suvokimo klaidų (skirtumo tarp tikros ir suvoktos kainų). Toki kainų neatitikimai, David Hume manymu, egzistuoja tik tada, kai kainos keičiasi. Matematiškai tai atrodė taip:

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->