Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Fašizmas

Autorius: Konradas

Šiame tekste bandysiu atskleisti fašizmo ideologijos užuomazgas šios idelogijos tikslus filosofines idejas bei isitikinimus, bandysiu pažvelgi i fašizma iš esmės kas tai per ideologija kuo ji remiasi ka propoguoja, kokius tikslus sau kelia fašistinės ideologijos atsovai. Čia atskleistos fašistines ideologijos kerojimosi priežastys ir aplinkybes, kurios tiesiogiai sietinos su tokiomis pasėkmemis kaip rasizmo buvojimas bei holokaustas t.y. didžiausio masto antisemitine veikla žmonijos istorijoje nukreipta prieš žydų tautos išnaikinima . Čia atskleista fašistinės sistemos esmė tai yra vado kultas, beatodairiškas atsidavimas vadui bei patikejimas jam visas gyvenimo sritis be jokiu išimčių bei abejoniu, taip pat pateikta medžiaga ir apie fašizmą Italijoje t.y. Mussolinio diktatūrinį valdymo modelį ir žinoma Vokietijos fašistnės ideologijos idėjinius lyderius ir patį Hitlerį kaip šios ideologijos plėtotoją absoliutų vado kulto, kaip tokio, fašistinėje ideologijoje tobulą modelį.

Fašizmas kaip ideologija

Po Pirmojo pasaulinio karo prie kitų dešiniųjų ideologijų prisidėjo fašizmas. Istorijoje fašizmas reiškėsi trimis pavidalais: kaip politinė idėja, politinis judėjimas ir valdžios sistema. Pirmuoju pavidalu fašizmas pasireiškė daugelyje pasaulio šalių įvairiomis formomis. Antruoju pavidalu fašizmas pasirodė daugelyje prieškarinės Europos valstybių. Susiformavusios politinės ir socialinės sistemos pavidalą fašizmas įgijo Italijoje ir Vokietijoje, kuriose jo šalininkai paėmė valdžią. Greta fašizmo teorijos ten atsiskleidė ir jo praktika. Galime skirti du fašistinių sistemų ir ideologijų istorijos etapus: taikos metų fašizmą ir karo metų. Pokarinės fašizmo atmainos vadinamos neofašizmu. Italų ir vokiečių fašistų idėjas ir darbus galėtume vadinti klasikiniu fašizmu. Įprotis daugelį dešiniųjų ideologijų ar sistemų vadinti fašistinėmis-klaida. Ši klaida buvo būdinga ir sovietinei Lietuvos istoriografijai: nacionalistinį autoritarinį A.Smetonos režimą ji vadino fašistine diktatūra. Daugybė tokių sąvokų, kaip parafašistinis, kavazifašizmas ir pan. tik didina sumaištį terminologijoje. Fašizmo ideologiją sudaro dvi pagrindinės elementų grupės. Pirmoji grupė- tai, ką jis teigė, ateities viziją. Iš negatyviųjų elementų vertėtų pažymėti tarptautinės taikos idėjos neigimą. Didžiausia grėsme fašistai laiko kairiųjų, pirmiausia kairiųjų revoliucionierių, ideologijas. Jų idėjinis ginčas su konservatizmu. Konservatorių legalizmas ir nenoras siekti politinio gyvenimo masiškumo nedera su fašizmo principais. Dar viena problema-fašizmas neigia kai kurių tautų teisę egzistuoti. Fašizmas visiškai nustūmė žydus, apskritai atimdamas jiems teisę gyventi. Tai buvo pati kategoriškiausia ir agresyviausia antisemitizmo forma. Fašizmo ideologijos teiginiai:

1) Nacionalizmas ir rasizmas, 2) Jėgos kultas, 3) Ekspansionizmas – siekimas pasiglemžti svetimas teritorijas, 4) Militarizmas. Kalbame apie tokią situaciją, kai visa valstybės organizacija ir visuomenės gyvenimas, taip pat ir politika remiasi politinės organizacijos principais- įsakymais, hierarchija.5) Visiškai naujos valstybės santvarkos kūrimas, visiškai centralizuota socialinė tvarka, kai slopinami bet kokie spontaniški visuomenės veiksniai. Visos iki tol nuo valdžios nepriklausomos visuomenės gyvenimo struktūros buvo likviduotos arba pakluso griežtai valstybės kontrolei.6)Nauja vienpartinė politinė sistema, kurios šerdis – vienintelė legaliai egzistuojanti partija kontroliuojanti valstybę. Monopolija hierarchijos viršūnėje esančio vado įrankis. Elitą sudarė labiausiai atsidavusių vadui žmonių grupė. Fašistinės sistemos esmė vadas absoliučiai valdo partiją, valstybę, visuomenę ir kiekvieną individą. Viešosios nuomonės formavimosi iš apačios fašistai laikė absurdiškais, kenksmingais bendruomenei. Vadas sprendė galutinai ir neklystamai. Kas anksčiau sudarė valstybės, visuomenės ir privataus gyvenimo sferą, buvo sulydyta į vieną visumą .Sistemas imta vadinti totalitarinėmis. Fašistinės visuomenės privalėjo būti aktyvios. Individas privalo nuolat veikti, būti aktyvus ir entuziastingai pritarti valdžios siekiams. Klaidinga, visiškai tapatinti totalitarizmą su fašizmu. Be totalitarizmo idėjos, fašizmui būdingos ir kitos. Fašistinė ideologija atmeta krikščioniškąją Dievo idėjos sampratą. Iš fašizmo mistinių ir racionalių svarstymų, sudievinančių vadą, kilo nauja XX a. natūralistinės neopagonybės forma.8) privačios nuosavybės idėja būtina disciplinuotam tautinės bendrijos gyvenimui. Ūkio sistema turi remtis privačia nuosavybe. Kita problema – tai mūsų dienų neofašizmo kelias į pirmą vietą,- antikomonizmą. Bažnyčia pasmerkė italų, o paskui ir vokiečių fašizmo ideologiją kaip nesuderinamą su katalikų tikėjimo principais ir katalikiškuoju socialiniu mokymu. Fašizmas iki šiol pavojingas visoms pažangos jėgoms ir yra savotiškas mūsų laikų dešiniųjų politinis rezervas. Jo pagrindiniai principai atkartoja Musolinio ir Adolfo Hitlerio teiginius. Benitas Musolinis(1883-1945)-ideologas ir valstybės veikėjas, skurstančio kaimo kalvio sūnus.1914m. buvo pašalintas iš socialistų partijos. 1919m. įkūrė pirmąją fašistinę organizaciją. 1922m. Musolinis buvo pakviestas sudaryti vyriausybę. Adolfas Hitleris (1889-1945) – ideologas ir valstybės veikėjas. Gimė Austrijoje. Buvo savamokslis nebaigė vidurinės mokyklos. Nuo1913m. gyveno Bavarijoje, buvo Pirmojo pasaulinio karo dalyvis – Vokietijos kariuomenės savanoris. 1933 – 1936m. pertvarkė Veimaro respubliką į Trečiąjį reichą. 1938m.Hitleris ėmėsi įgyvendinti pasaulio užkariavimo idėją.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->