Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Europos sąjunga

Autorius: Agnė

Šiandien Europos sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.2 mln. kv.² kilometrų, vienijanti 15 valstybių ir daugiau kaip 370 milijonų gyventojų. 1999 metų ES biudžetas siekia 86 350.4 mln. eurų, arba 362 671.68 mln. Litų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.

Yra 13 valstybių kurios yra pasiruošusios būti ES narėmis. Tai yra mūsų Lietuva, Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Kipras, Malta, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Vengrija.

Lietuva – tai šalis, kandidatė į ES. Referendume dėl narystės ES 91% buvo prabalsuota ” už “. Ar ši šalis bus priimta į ES, sužinosime 2004 gegužės 1d.

Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos ( EB ) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27d., kai EB nusprendė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

1992 m. gegužės 11d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. vasario 1d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp EB ir Lietuvos respublikos.

1993 m. birželio 21 – 22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Kopenhagoje EB pirmą kartą aiškiai suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir Rytų Europos valstybių narystės ( ES ). Tačiau tai buvo taikoma tik valstybėms, pasirašiusioms Europos sutartis. Baltijos valstybės buvo paminėtos atskiriame paragrafe, kuriame Europos Komisija buvo įpareigota pateikti pasiūlymus dėl tuo metu galiojusių prekybos sutarčių su Baltijos valstybėmis išplėtojimo į laisvosios prekybos sutartis.

1994 m. liepos 18d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis. Tų pačių metų pabaigoje gruodžio 16d., prasidėjo derybos dėl Europos sutarties. Jos baigėsi 1995 m. balandžio mėn. Europos sutartis buvo pasirašyta birželio 12d.

1995 m. gruodžio 8d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti į ES.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė ryškią pažangą rengdamasi narystei. Narystės tikslas paskatino aktyviau vykdyti reformas. Lietuva ėmėsi ekonominių reformų, kurios kai kada buvo skausmingos, tačiau būtinos net ir nesiekiant narystės ES, kadangi valstybė nusprendė reformuotis ir sukurti atviros rinkos ekonomiką. Tuo pačiu metu ES teikia Lietuvai paramą, kurios pagrindinis komponentas yra PHARE programa. 2000 – 2002 m. bendra finansinė pagalba siekė apie 126 mln. eurų pagal PHARE programą, 90 mln. eurų pagal SAPARD programą ir apie 155 mln. eurų pagal ISPA programą.

Pastaraisiais metais vis daugiau ES pagalbos buvo skiriama Lietuvos institucijų kūrimui arba stiprinimui. Tai reiškia, kad kuriamos ir stiprinamos demokratinės organizacijos ir viešosios institucijos, kurios įgyvendiną ir įtvirtiną ES acquis.

Todėl 1998 m. Europos Komisija pradėjo vadinamąją poravimo programą, finansuojamą PHARE lėšomis, kuri inicijavo institucijų kūrimo procesą. Remiantis valstybių narių valstybės tarnautojų patirtimi, pagal poravimo programą padedama kandidatėms įgyti struktūrinių, personalinio valdymo ir vadovavimo įgūdžių, reikalingų įgyvendinti asquis, ir siekti valstybių narių standartų.

Lietuvos pažanga įgyvendinat stojimo kriterijus stebi Europos Komisija, kuri ES Taryba kiekvieną kandidatę. 2002 m. reguliariojoje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą rengianti vykdomosios reformos ir ji pripažįstama funkcionuojančios rinkos ekonomikos valstybe. Tačiau dar turi nemažai atlikti kovodama su korupcija, mažindama nedarbą, gerindama bendravimą naudotis ES struktūriniais fondais.

KODĖL LIETUVA TURĖTŲ UŽDARYTI IGNALINOS ATOMINĘ ELEKTRINĘ?

Teisinis atominės energetikos reguliavimas išplėstoje ES nesiskirs nuo dabartinio. Valstybės narės ir toliau galės pasirinkti energijos šaltinius savo elektros gamybai, todėl galimybė naudoti atominę energiją išliks. Šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse visiškai nėra atominių elektrinių, kitos yra nusprendusios jas uždaryti, o dar kitos 4 – 76 proc. Elektros pagaminama naudojant šią energiją. Atominės energetikos sektorius sudaro apie 35 proc. Visos elektros gamybos.

Iš dvylikos valstybių, besiderinančių dėl narystės, septyniose veikia atominės jėgainės, kurios sudaro 8 – 73 proc. Visos elektros gamybos tose valstybėse. Todėl pasibaigus plėtrai ES energijos gamybos būdų vidurkis šiek tiek pasikeis. Nors ES yra pareikalavusi, kad kandidatės užtikrintų aukšto lygio saugą gaminant atominę energiją ir tam suteikusi atitinkamas rekomendacijas.

Kai kuriose valstybėse ( Slovėnija ir Rumunija ) veikia vakarietiško tipo reaktoriai, tačiau kitose – sovietinio dizaino reaktoriai, kuriuose, siekiant pagerinti saugos lygį, nuolat vyksta atnaujinimo ir modernizavimo darbai. Tokie reaktoriai yra skirtingų modelių ir pagaminti įvairiu laikotarpiu. Paprastai naudojami keturių tipų reaktoriai: RBMK, VVER 440/230, VVER 440/213 ir VVER 1000.

Lietuva yra įsipareigojusi pirmojo Ignalinos atominės elektrinės RBMK tipo bloko eksploatavimą nutraukti iki 2005 m. Lietuvą taip pat turi priimti sprendimą dėl antrojo bloko uždarymo datos. Europos komisijos nuomone, antrasis Ignalinos atominės elektrinės blokas turėtų būti sustabdytas iki 2009 m. Slovakija ir Bulgarija taip pat įsipareigojo uždaryti Bohunicos ir Kozlodujaus atomines elektrines jėgaines.

Atominė sauga nėra nustatoma tik pagal jėgainės modelį. Ją užtikrina ir saugos kultūra ( efektyvus ir nepriklausomi priežiūros režimai, eksploatavimo procedūros, kokybės kontrolė, šiuolaikiniai valdymo metodai ir mokymai ), kurią ES perteikia valstybėms kandidatėms.

Atominių elektrinių eksploatavimo saugumo priežiūros ES valstybėse narėse duomenys per praėjusiu dešimtmečius buvo išskirtinai geri. Sąjunga palaiko energetikos saugumo priemonių atnaujinimą valstybėse kandidatėse teikdama finansinę pagalbą, taip pat įtraukdama jėgainių operatorius ir reguliuotojus į atominės energetikos saugumo bendradarbiavimo programas. Todėl plėtra prasidės prie atominės energetikos saugumo Europoje užtikrinimo.

Ar plėtra reiškia, kad didelės nusikalstamumo, narkotikų plitimų ir žmonių nelegalaus išvežimo rizika? Ar plėtra padės ES kovoti su terorizmu?

Plėtra sumažins tokių problemų, susijusių su dabartinės ES piliečiais, riziką, kadangi naujosios narės, tarp jų ir Lietuva, turės įdiegti griežtesnius standartus, tobulesnes procedūras ir bendradarbiavimą kovoje su nusikalstamumu – tai kandidatės jau pradėjo daryti nelaukdamos, kol taps ES narėmis.

Organizuotas nusikalstamumas nepaiso sienų. Būdamas nelegalus, jis naudojasi nacionalinių įstatymų trūkumais ar veiksmingo bendradarbiavimo tarp saugumą užtikrinančių tarnybų šalyse nebuvimo, sugeba visokiais būdais išvengti kontrolės. Organizuotas nusikalstamumas paplitęs visame Europos žemyne, jo nesustabdo išorinės ES sienos. Rugsėjo 11 – osios įvykiai parodė tolesnio glaudaus bendradarbiavimo tarp valstybių būtinybę siekiant kovoti su terorizmu. Valstybės kandidatės, tarp jų ir Lietuva, prisijungė prie ES pareiškimo, smerkiančio terorizmą, ir nedelsdamos visiškai palaikė 2001 m. rugsėjo 21 d. ES Tarybos priimtą Sąjungos veiklos planą, kaip pažaboti terorizmą.

Bendradarbiaujant su kandidatėmis siekiama joms padėti sustabdyti nusikalstamumą ir užkirsti jam kelią. Tai yra abipus interesas, kadangi valstybės kandidatės, kaip tranzitinės ar galutinio tikslo valstybės nelegaliai vežant žmones, narkotikus ar kt., jau yra organizuoto nusikalstamumo aukos.

Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, bendri teisiniai standartai ir keitimasis informacija pagerės valstybėms narėms perėmus ES teisines priemones ir praktinius standartus.

Viena iš plėtros pasekmių bus Lietuvos dalyvavimas visose Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu struktūrose, įskaitant Europolą ir dar kuriamą „Eurojust“. Tapusi ES nare, Lietuva bus įtraukta į „laisvės, saugumo ir teisingumo“ teritoriją, kurią sukurti yra vienas iš pagrindinių ES tikslų. Visos kandidatės privalo taikyti teisines procedūras, gerbiančias žmogaus teisias – svarbų pilietinių laisvų Europoje elementą.

Europos Sąjungos programa „Jaunimas“

Programos tikslai:

Europos sąjungos programa „Jaunimas“ skirta visiems jauniems žmonėms nuo 15 iki 25 metų. Ypatingas dėmesys programoje skiriamas jaunų žmonių, gyvenančių pažinimui ir tobulėjimui nepalankiomis sąlygomis, o taip pat jaunimo organizacijoms ir jaunimo grupėms, veikiančioms mažose vietinėse bendruomenėse, esančiose toli nuo kultūros ir švietimų centrų, dalyvavimui bei iniciatyvoms.

Svarbiausias programos jaunimui tikslas – ugdyti atsakingą, iniciatyvą ir aktyvią atsakomybę, padedant jauniems žmonėms įgyti reikalingų žinių, įgūdžių ir kompetencijos, užtikrinant lygias dalyvavimo galimybes.

Kiti šios programos uždaviniai:

Skatinti jaunus žmones dalyvauti daugiakultūrės Europos kūrime, ugdant pagrindinių Europos vertybių suvokimą, pagarbą žmogaus teisėms, užkertant kelią rasizmo, antisemitizmo, ksenofobijos apraiškoms – sudarant jiems palankias sąlygas dalyvauti tarptautinių jaunimo manų projektuose;

Stiprinti jaunų žmonių solidarumo jausmą – sudarant jiems palankias sąlygas dalyvauti tarptautinės savarankiškos tarnybos projektuose, vykstančiuose Europos Sąjungos valstybėse ir trečiose šalyse;

Skatinti jaunų žmonių saviugdą, iniciatyvą, kūrybiškumą, verslumą, ruošiant juos aktyviam ir prasmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime;

Stiprinti bendradarbiavimą jaunimo srityje, skatinant keitimąsi informacija ir patirtimi, jaunimo darbuotojų, jaunimo vadovų rengimą bei ugdymą – sudarant palankias sąlygas naujų veiklos formų atsiradimui.

Galima skirti kelias programos „Jaunimas“ tikslų bei uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios veiklos sritis – paprogrames:

Paprogramė I: Jaunimas Europai ( jaunimo mainai )

Paprogramė I I : Europos savanoriškoji tarnyba

Paprogramė I I I : Jaunimo iniciatyvos

Paprogramė IV : Jungtiniai projektai

Bus remiama veikla, skatinanti bendradarbiavimą tarp sektorių bei susijusi su švietimu ir profesiniu mokymusi. Europos Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siekia sukurti bendrą informavimo, pažangios patirties analizės ir sklaidos, o taip pat informacinių technologijų naudojimo švietimo ir ugdymo tikslais, sistemą, pritaikytą nuolatinio mokymosi proceso palaikymui. Šios paprogramės projektai apims įvairias sritis, kur jaunimo veikla būtų viena iš sudėtinių dalių. Tokie projektai bus remiami skirtingų Europos Sąjungos programų ir įgyvendinami skelbiant bendrus projektų finansavimo konkursus.

Paprogramė V : parama kitose paprogramėse numatytai veiklai

V.1 Dalyvaujančių jaunimo politikos vystyme mokymas ir bendradarbiavimo skatinimas

Bus remiama:

Mokymo veikla, skirta jaunimo darbuotojams – Europos savarankiškos veiklos instruktoriams, Europos lygiu vykstančių jaunimo projektų ir jaunimo iniciatyvų patarėjams bei vadovams, dirbantiems su jaunimu, dalyvaujančiu tarptautinių jaunimo mainų, savanoriškos veiklos ir jaunimo iniciatyvų projektuose. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mokomajai veiklai, kuri paskatintų dalyvauti programoje jaunus žmones, gyvenančius tobulėjimui ir pažinimui nepalankiomis sąlygomis.

Pažintinės, parengiamosios kelionės, seminarai, stažuotės bei kiti renginiai, padedantys skleisti patirtį ir skatinantys tarptautinių bendradarbiavimą bei daugiašalių bendradarbiavimo tinklų kūrimą tarp asmenų ir institucijų, atsakingų už jaunimo reikalus Europos valstybėse.

Kita veikla, padėsianti stiprinti bei plėtoti jaunimo politiką, skatinsianti naujų bendradarbiavimo formų atsiradimą, dalijimąsi patirtimi.

Konferencijos ir seminarai, skirti tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui, patirties skleidimui, vykdytų projektų rezultatų aptarimui.

Šios paprogramės projektuose gali dalyvauti tiek Europos sąjungos valstybių, tiek trečiųjų šalių organizacijos bei instrukcijos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas projektams, kuriuose dalyvauja jaunimo darbuotojai ar kiti atsakingi asmenys, dirbantys su jaunais žmonėmis vietinėse ar regioninėse organizacijose bei neturintys pakankamai darbo tarptautinio bendradarbiavimo srityse, o taip pat veiklai, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka patys jauni žmonės.

V.2 informacija jauniems žmonėms ir jaunimo tyrimai

Programa rems projektus, skirtus informacijos jaunimui teikimui bei skatinančius bendradarbiavimą informavimo, naujų informacinių technologijų naudojimo, o taip pat švietimo ir neformalaus ugdymo srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Europos lygio projektams. Parama taip pat bus skiriama šiai veiklai:

Mokymo projektams, kurių metu bus suteikiamos žinios apie tarptautinių jaunimo informavimo projektų vykdymą, bei projektams, skirtiems į jaunimo informavimui bei konsultavimui.

Bendradarbiavimo projektams, kurių metu jauni žmonės gaus informacijos bei žinių apie programą „Jaunimas“ bei jos teikiamas galimybes.

Projektams, kurių dėka jauniems žmonėms būtų sudarytos sąlygos bendrauti su bendraamžiais, gauti ir skleisti patirtį bei informaciją, naudojantis naujomis informacijos technologijomis.

Programa taip pat rems tiriamąją veiklą, padėsiančią įvertinti jaunimo situaciją, jaunimo veiklą bei priemones, skatinančias bendradarbiavimą šioje srityje.

V.3 Pagalbinė veikla

Programoje numatyta parama programoms koordinavimui bei administravimui įsteigtų struktūrų ( nacionalinių programos „Jaunimas“ agentūrų ) bei techninę pagalbą programos „Jaunimas“ vartotojams teikiančių institucijų ar ekspertų veiklai. Europos Komisija taip pat bus atsakinga už programos įgyvendinimo įvertinimo tyrimus, ekspertų seminarus, susitikimus bei kitus renginius, padėsiančius geriau įgyvendinti programą.

Rašykite komentarą

-->