Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Europos literatūra

Autorius: Edvardas

Literatūra būna dviejų pavidalų: eiliuota ir proza. Prozos yra trys rūšys: lyrika, drama ir pasakojamojo pobūdžio literatūra, arba epas.

Iš pradžių visų trijų rūšių literatūroje vyravo eilės. Išradus spaudą, eilės pasitraukė iš pasakojamosios literatūros ir išliko tik dramoje ir lyrikoje.

Iki naujųjų amžių (priešromantinėje literatūroje, ji vyravo iki 1770 m.), literatūros kūrinio rūšis, siužetas ir stiliaus iškilumas atitiko herojaus visuomenėje padėtį.

Tipiškų siužetų yra mažiau, nei galėtų atrodyti matant literatūros kūrinių antplūdį. Bet daugelis iš jų tėra pagrindinių modelių variacijos.

Viduramžiais vyrauja baladė; renesanse išsiveržia tragedija ir herojinis stilius; autoriai seka antikiniais pavyzdžiais; nuo XVIII a. įsivyrauja romanas; XX a. išpopuliarėja satyra.

Pirmoji lietuviška knyga yra M. Mažvydo katekizmas. yra elementorius, katekizmas, giesmynėlis. Prakalba yra pirmasis originalus eilėraštis lietuvių kalba. Grožinės literatūros pradininkas Lietuvoje yra Kristijonas Donelaitis ir svarbiausias jo kūrinys „Metai“ yra pirmasis lietuviškos grožinės literatūros kūrinys.

Knygose pateikiama senesnė informacija, jose daugiausia sutelkta grožinė literatūra, tuo tarpu internete randame konkrečią informaciją, kurioje nerandame jausmų, tik konkrečius faktus. Ir skaitydami knygą ir naudodamiesi internetu galime pasirinkti kaip ir kokią informaciją norime gauti, tuo tarpu televizoriuje viskas kiek kitaip, jis perteikia informaciją taip, kaip nori laidų/filmų kūrėjai ir tokią informaciją, kokią jie nori pateikti, žmogus praranda apsisprendimo laisvę. Knyga ir kompiuteris yra televizijos, bet ne vienas kito priešai.

Literatūros reiškimo būdai

Literatūra būna dviejų pavidalų: eiliuota ir proza. Prozos yra trys rūšys: lyrika, drama ir pasakojamojo pobūdžio literatūra, arba epas.

Iš pradžių visų trijų rūšių literatūroje vyravo eilės: „Iliada“ yra visai toks pat eiliuotas pasakojimas kaip „Nibelungų giesmė“. Tais laikais, kai istorijos būdavo ne į knygą surašomos, o žodžiu perduodamos iš vienos kartos į kitą, eilės padėdavo įsiminti tekstą. Net ir baladės, kurių dar ne taip seniai būdavo mokomasi atmintinai, yra ne kas kita, kaip nedidelės eiliuotos istorijos.

Išradus spaudą, eilės pasitraukė iš pasakojamosios literatūros ir išliko tik dramoje ir lyrikoje. Istorijos nuo tada buvo rašomos proza. Pagaliau XX amžiuje ir dramos tapo nebeeiliuotos.

Iki naujųjų amžių (priešromantinėje literatūroje, ji vyravo iki 1770 m.), literatūros kūrinio rūšis, siužetas ir stiliaus iškilumas atitiko herojaus visuomenėje padėtį:

1. Dievai ir didvyriai gyveno antgamtiniame stebuklų pasaulyje. Jų žygiams apdainuoti derėjo baladės. Siužeto konstrukcija būdavo pagrįsta nuotykiais (Heraklio, Odisėjo, Kristaus, klajojančių riterių). Stilius buvo iškilus.

2. Karaliai bei didikai, kad ir būdami nepaprasti žmonės, turėjo paklusti visuomenės ir gamtos dėsniams. Būdinga intriga užsimezga tuomet, kai jie tai pamiršta ir puola į puikybės nuodėmę; už tai jų laukia bausmė. Charakteringa tokio pasakojimo rūšis – tragedija.

3. Realistinis stilius tiko miestiečiams ir liaudžiai vaizduoti. Jis yra proziškas tad ir tokie kūriniai buvo rašomi proza. Jų žanrai iš pradžių buvo komiški: farsas, komedija. Vėliau, XVIII amžiuje, o ypač po romantizmo epochos, būtent tas tarpinis stilius įsivyravo nearistokratinėje literatūroje ir paženklino svarbiausią ne tik jos, bet visos moderniosios literatūros žanrą – realistinį romaną.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->