Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Europos ekonomika dar kurį laiką tikriausiai augs lėtai

Autorius: Adomas

Europos politikos studijų centras (CEPS) paskelbė, kad žemyno ekonomika gali dar kurį laiką augti lėtai, o Europos lyderiai turėtų su šia mintimi susitaikyti.
CEPS ataskaitoje, pavadintoje “Prisitaikant prie sunkių laikų”, teigiama, jog euro zonos ūkis per metus vidutiniškai teaugs 1,2-1,8 proc., arba perpus lėčiau už oficialiai siekiamą didesnį nei 2,5 proc. augimą. Centro teigimu, lėtesnis augimas padidins Europos šalių biudžetų deficitą ir apsunkins palūkanų normų nustatymą.

“Lyderiai turėtų šią problemą pripažinti ir nustoti kaltinti bevardžius pasaulio verslo ciklus”, – sakoma CEPS ataskaitoje.

Euro zonos ekonomika ir taip lėtai auga jau trečius metus iš eilės, o jos trijų didžiausių ūkių – Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos – biudžetų deficitas pasiekė nerimą keliantį lygį.

Didėjančio nedarbo išgąsdinti politikai ragina apkarpyti palūkanų normas ir siekdami paskatinti ekonomikos augimą mažina mokesčius. Tačiau CEPS įspėja, kad šios pastangos gali neduoti jokių rezultatų, jei augimas ilgą laiką išliks lėtas ir jį stabdys esama ekonomikos struktūra, būtent – menkas darbo našumas bei dėl gyventojų senėjimo neaugantys darbo jėgos ištekliai.

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) našumo prieaugis nukrito iki 1,3-1,4 metinių procentų (dešimtąjį dešimtmetį jis buvo beveik procentu didesnis). Nuosmukio priežastis yra kur kas mažesnis, lyginant su Jungtinėmis Valstijomis, bendras darbo valandų kiekis. Savo ruožtu JAV našumo prieaugis padidino potencialų ūkio augimo dydį visu procentu – iki 3,5 proc.

Tuo tarpu Europoje mažėja gamyba, tenkanti vienam darbuotojui, tai tempia žemyn pelną. Todėl ir toliau smunka namų ūkių pajamos, silpsta paklausa, lėtėja ūkio augimas. Pavyzdžiui, CEPS teigia, kad ekonomikos augimo sulėtėjimas nuo 2,5 proc. iki 2 proc. pasiglemžia 20 proc. namų ūkių vidutinių pajamų ir tokią pat dalį vartojimo paklausos.

“Sprendimai, kuriuos reikia priimti norint atgaivinti euro zonos ilgalaikio augimo perspektyvas, yra gerai žinomi, tai – darbo (rinkos) ir pensijų (sistemos) reformos, didesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir kita, – teigiama CEPS dokumente. – Deja, iki šiol (šiuo požiūriu) nedaug tepadaryta”.

Niūrios ir regiono valstybių biudžetų deficito perspektyvos. Jei potencialus augimas iš tikrųjų nukris iki 1,5 proc., ir išliks žemas infliacijos lygis, Europos šalių vyriausybės tegalės sau leisti 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančius deficitus, o ne 3 proc. lygį, kurį leidžia ES Mastrichto sutartis.

Nesumažinus biudžetų deficito, lėtas augimas padidins valstybių skolas iki gerokai aukštesnio lygio už leistinus 60 proc. BVP. Be to, ciklinės deficito dalies sąskaita augs struktūrinis deficitas.

“Fiskalinės politikos iššūkius bus galima nugalėti tik tuomet, kai lyderiai ir rinkėjai suvoks, jog gyvena sunkiais laikais”, – aiškina CEPS.

Rašykite komentarą

-->