Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Euras, jo įvedimas Lietuvoje

Autorius: Remis

Europos Sąjunga (sutrumpintai – ES) – dvidešimt penkių šalių ekonominė bei politinė sąjunga. Jos veikla apima įvairias visuomeninio gyvenimo sritis – nuo sveikatos apsaugos iki švietimo, nuo užsienio politikos iki ekonomikos.

“Pinigai – didžiausias turtas, kurį gali turėti valstybės. Stabilūs bendrieji Europos pinigai – tai unikalus istorijos požiūriu Europos kultūros reiškinys.” (Kropas, 1999) Didėjant ekonominei Europos Sąjungos šalių tarpusavio priklausomybei nė viena atskira valstybė, taip pat ir Lietuva negali likti nuošalyje ir turi prisijungti prie bendros valiutos įvedimo. Euro įvedimas yra apipintas daugybės mitų, jo įvedimo nauda ir žala žinoma toli gražu ne kiekvienam valstybės piliečiui, todėl būtina skleisti teisingą informaciją apie bendros Europos Sąjungos valiutos įvedimo reikšmę. Naujos valiutos įvedimas valstybėje kelia daug klausimų paprastiems jos piliečiams, dažnai juos net baugina. Galimas kainų kilimas, t.y. perkamosios galios sumažėjimas sukelia daug sumaišties ir žmonės ima aktyviai priešintis reformai. Didžiulį nerimą kelia valiutos santykiai (kokiu santykiu bus keičiami litai į eurus), todėl žmonės ima nebepasitikėti bankais, atsiima iš jų įdėtus indėlius ir taip kenkia Lietuvos ekonomikai.

Šio referato tikslas yra apžvelgti euro kaip bendros ES valiutos raidą Europos integracijos procese bei jo reikšmę Lietuvai (kuri į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 – ąją) įsijungiant į bendrą ES ekonomiką (numatyta data – 2007 metų sausio 1d.) ir atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus, kaip gi euro įvedimas paveiks Lietuvos valstybės ir jos piliečių ekonominį gyvenimą.

Euras, jo įvedimas Lietuvoje
Europos pinigų sistemos raida
Euro įvedimas – tai pasaulinės reikšmės ekonominis įvykis, todėl jo raida sudėtinga, bet verta dėmesio. Europos valstybių pinigų sistemų integracija prasidėjo nuo 1957 metais pasirašytos Romos sutarties, kuria buvo įsteigta Europos Ekonominė Bendrija. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad “kiekviena valstybė narė savo politiką, susijusią su valiutos kurso keitimu, laiko bendru reikalu”.

Europos Komisija, vykdomoji ES institucija, pirmuosius pasiūlymus dėl pinigų integracijos gavo 1962 metais, tačiau iki aukščiausio lygios susitikimo 1969 metais Hagoje nebuvo žengta rimtesnių žingsnių Europos integracijos link. Šios konferencijos metu buvo sukurta ekspertų grupė (vadovas Liuksemburgo ministras pirmininkas Pjeras Verneris), kuri buvo įpareigota pateikti realių pasiūlymų dėl Europos Bendrijos valiutų integracijos. Po metų Pjeras Verneris pateikė išsamią ataskaitą, kurioje rekomendavo iki 1980 metų laipsniškai sukurti pinigų sąjungą. P. Vernerio ataskaita ir 1972 metais Paryžiuje aukščiausio lygio susitikime pasirašyta Bazelio sutartis paskatino stiprinti Europos ekonominę bendriją (EEB). Didžiausias to meto laimėjimas buvo 1972 metų kovą nustatyti EEB šalių valiutų kursų bendri svyravimai JAV dolerio atžvilgiu.

Europos pinigų integraciją sunkino sudėtinga tarptautinė aplinka, nuolat kintanti pasaulio ekonomika. Esant tokioms aplinkybėms (naftos kainų krizė, JAV dolerio kurso nuosmukis, koordinavimo tarp šalių stoka), siekti pinigų sąjungos buvo galima tik labiau atsisakant politinės autonomijos (Kropas, Kropienė, 2005).

1977 metais Europos Komisijos Prezidentas Roy Jenkins pasiūlė naują Ekonominės ir Pinigų Sąjungos modelį – vieningos Europos rinkos modelį – Europos pinigų sistemą. 1979 metais ėmė funkcionuoti Europos pinigų sistema, kurios tikslas – sukurti valiutinio stabilizavimo zoną EEB ribose, t.y. eiti link bendrosios valiutos, įkurti Europos centrinį banką.

Europos pinigų sistemą sudaro tokie komponentai:

1. Valiutų kursų mechanizmas

2. Europos valiutinio bendradarbiavimo fondas

3. Europos valiutinis vienetas (ekiu). Kaip oficiali valiuta ekiu buvo įvestas 1978 metų gruodžio 18 d..

Europos pinigų sistemos kūrimas vyko laipsniškai. Išskirtini trys jos vystymosi etapai:

1. 1992 metų vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartis, pagal kurią vienas pagrindinių Europos Sąjungos šalių tikslų – Europos pinigų sąjungos sukūrimas. Ypatingas dėmesys skirtas siekiui užtikrinti panašias ekonomines sąlygas visose Europos pinigų sąjungos valstybėse.

2. 1995 metais, gruodžio 15 – 16 d. Madride vyko Europos viršūnių Tarybos susitikimas, kuriame buvo nutarta naująją bendrąją Europos valiutą pavadinti euru. Galutinai nustatytas euro įvedimo tvarkaraštis. 1998 metų birželio 1 d. įkurtas Europos centrinis bankas.

3. 1999 metų sausio 1 d. negrįžtamai užfiksuoti euro ir Europos pinigų sąjungos narių nacionalinių valiutų tarpusavio keitimo kursai. Nuo trečiojo etapo pradžios euras tapo vienintele visaverte savarankiška ES valiuta.

Euras yra bendra 12 Europos Sąjungos valstybių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos), priklausančių euro zonai, valiuta. 1999 m. įvestas euras naudotas atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o nuo 2002 m. sausio 1 d. dvylikoje euro zonos valstybių į apyvartą išleisti grynieji eurų pinigai – eurų banknotai ir monetos (Lietuvos bankas, 2006). Planuojama, kad nuo 2007 metų sausio 1 d. euras taps ir Lietuvos valiuta.
Euro įvedimas Lietuvoje

Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo ateityje įsivesti eurą, kuris leis mūsų šaliai pasinaudoti bendros Europos Sąjungos valiutos privalumais.

Lietuva dvejus metus dalyvavo Valiutų kurso mechanizme, ir netrukus turėtų būti paskelbtos Europos Komisijos ir Europos centrinio banko ataskaitos apie ekonominį, teisinį ir institucinį Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą. Jeigu vertinimas bus teigiamas, turėtų būti priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl tikslios euro įvedimo Lietuvoje datos ir galutinio litų keitimo į eurus kurso (Verdun, 2002).

Lietuvos valstybės pasirengimas įsivesti eurą gali būti vertinamas trimis aspektais:

1. Teisinė bazė

2005 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas parengė Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, kuriame išdėstytos šios pagrindinės euro įvedimo nuostatos:

Gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, vertybinių popierių, akcijų, socialinių, kitų išmokų perskaičiavimo eurais principai, taip pat ir dėl perskaičiuotų sumų apvalinimo;•

Dviejų valiutų – lito ir euro – apyvartos laikotarpio trukmė;•

Litų išėmimo iš apyvartos proceso reglamentavimas;•

Dviejų kainų (litais ir eurais) skelbimo prekių etiketėse, sąskaitose už paslaugas, atlyginimų, pensijų dviem valiutomis nurodymo laikotarpis ir kiti šio reikalavimo aspektai;•

Įpareigojimas valstybės institucijoms pakeisti savo reguliuojamų sričių teisės aktus, susijusius su valiutos pakeitimu (dėl socialinių išmokų, mokesčių, apskaitos ir pan.).•

2. Logistinis ir organizacinis pasirengimas

Iki 2006 m. pabaigos Lietuvos bankas apsirūpins eurų banknotais ir monetomis, kartu bus pasirengęs tenkinti šalies komercinių bankų pageidavimus dėl išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo. Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiaus su komerciniais bankais dėl lankstaus jų darbo laiko litų keitimo į eurus metu, bankomatų pritaikymo eurams, supažindinimo su banknotais ir monetomis, kitais organizaciniais klientų aptarnavimo klausimais.

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Lietuvos bankas sukurs ir parengs organizacinę ir techninę infrastruktūrą, reikalingą ne tik tiesioginiam euro įvedimui, bet ir visaverčiam įsiliejimui į euro zoną. Tarp svarbiausių darbų – pasirengimas vykdyti Europos centrinio banko pinigų politikos operacijas, sąsajos tarp nacionalinės mokėjimo sistemos ir euro zonos mokėjimo sistemos sukūrimas, Lietuvos banko apskaitos ir statistinės atskaitomybės sutvarkymas pagal Europos centrinio banko reikalavimus, Lietuvos banko valdomo finansinio turto pertvarkymas.

3. Visuomenės informavimas, bendradarbiavimas su Lietuvos ir ES institucijomis

Rengdamasis euro įvedimui, Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su suinteresuotomis institucijomis, bei atsižvelgdamas į euro zonos šalių patirtį įsivedant eurą taip pat laikydamasis ES valdžios organų rekomendacijų vykdys įvairius nacionalinės valiutos keitimo Lietuvoje aspektus nušviečiančią visuomenės informavimo kampaniją, kad būtų užtikrintas euro įvedimo skaidrumas, sudarytos palankios sąlygos Lietuvos žmonėms tinkamai ir laiku pasiruošti perėjimui prie Europos Sąjungos bendros valiutos naudojimo.

Valstybėms ES narėms, norinčioms įsivesti eurą, keliami reikalavimai

Mastrichto sutartyje nustatyti šie kriterijai ES narėms, norinčioms įsivesti eurą:

infliacija negali būti didesnė už trijų valstybių ES narių, kuriose yra žemiausiais infliacijos lygis, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis;•

bendrojo šalies biudžeto deficitas negali būti daugiau kaip 3 procentai bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio;•

valstybės skola negali būti didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti;•

ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos negali būti didesnės už trijų valstybių ES narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais;•

šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus neperžengti nustatytų svyravimo ribų (±15 procentų) euro atžvilgiu. (Dickinson, Mullineux, 2001)•

Numatoma euro įvedimo Lietuvoje eiga

Numatoma euro įvedimo Lietuvoje diena – 2007 m. sausio 1 d.. Tą dieną euras taptų privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvoje: įmonių balansai, įstaigų, įmonių ir gyventojų įsipareigojimai bei sutartys, visos gyventojų sąskaitos bankuose litais būtų perskaičiuotos į eurus pagal nustatytas procedūras (Kalvaitienė, 2002). Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, dvi savaites – iki 2007 m. sausio 14 d. – mokėjimo priemonė būtų euras, tačiau mokėti už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais būtų galima ir litais (dviejų valiutų apyvartos laikotarpis). Nuo 2007 m. sausio 15 d. – euras taptų vienintele teisėta mokėjimo priemone. Lietuvos bankas siūlys, kad komerciniai bankai 3–6 mėnesius po euro įvedimo litų banknotus ir monetas į eurus keistų nemokamai. Vėliau komerciniai bankai litus tam tikrą laiką dar keistų, tačiau už šią paslaugą galėtų imti komisinį atlygį. Lietuvos bankas litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką Lietuvos banko kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Euro įvedimo nauda

Pastaruoju metu Lietuvoje daug diskutuojama kokią naudą atneš euro įvedimas valstybei. Įvedus eurą:

Lietuvos dalyvavimas ES bendrosios valiutos euro zonoje padės mūsų valstybei plėsti prekybos ir finansinius ryšius su kitomis ES šalimis, o tai skatins Lietuvos gyventojų pajamų didėjimą ir užimtumą;•

Įvedus eurą nebus pinigų keitimo išlaidų, tai nauda keliaujantiems žmonėms ir su Europos valstybėmis prekiaujančiomis įmonėmis;•

Lietuvos dalyvavimas Europos sąjungos bendrojoje rinkoje ir euro naudojimas užtikrins kainų stabilumą t.y. mažins infliaciją, o tai naudinga visuomenei, nes sumažins vartotojų perkamosios galios svyravimus;•

Euras skatina didesnę konkurenciją Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje, tai taip pat naudinga vartotojams, nes jie galės pigiau įsigyti įvairių prekių bei paslaugų;•

Dalyvavimas euro zonoje sudarys sąlygas Lietuvos gyventojams ir įmonėms skolintis mokant nedideles palūkanas, o tai skatins daugiau vartoti ir investuoti;•

Apibendrinant euro įvedimo Lietuvoje naudą, būtina pasakyti, jog teigiamos pusės besąlygiškai pranoksta rūpesčius, kuriuos sukels naujos valiutos valstybėje įvedimas. Lietuvos piliečiai baiminasi, kad euro įvedimas paskatins kainų kilimą, bet pagrįstų priežasčių, kurios leistų to tikėtis, nėra. Kainos eurais bus perskaičiuojamos vadovaujantis griežtomis apvalinimo taisyklėmis. Viena iš veiksmingiausių priemonių, kuri padės vartotojams geriau suvokti kainas ir stabdys nesąžiningą kainų kėlimą euro įvedimo metu, yra kainos abejomis valiutomis ant gaminių pakuočių nurodymas. Konkurencijos taryba ir kitos valstybės institucijos atidžiai stebės kaip perskaičiuojamos kainos euro įvedimo laikotarpiu, nedelsdamos visuomenę informuos apie pažeidimus, nagrinės vartotojų nusiskundimus.

Informacija visuomenei apie euro įvedimą Lietuvoje

Apie pasirengimą euro įvedimui nemažai informacijos skelbia žiniasklaida, jos pateikiama Lietuvos banko (www.lb.lt), Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (www.finmin.lt) ir kitų institucijų interneto svetainėse. Numatyta išleisti įvairių leidinių, kuriuose bus vertingų vartotojams žinių apie eurą. Bus pasitelkta televizija ir radijas, skelbiama informacija laikraščiuose ir žurnaluose, internete, valstybės institucijų atstovų susitikimų su gyventojais metu. Išsamios informacijos apie Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimą bus ir laiškuose, kurie bus išsiųsti gyventojams. Veiks “Euro telefonas” (nemokama 800 – oji linija) – juo paskambinusiems asmenims bus teikiama informacija apie euro įvedimą. Be to, gyventojus euro įvedimo klausimais visuomet maloniai pakonsultuos Europos informacijos centrų darbuotojai. Vilniuje šį centrą galima rasti Gedimino pr. 53, taip pat kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Išvados

Bendros piniginės valiutos euro įvedimas Europos Sąjungoje vyko palaipsniui ilgą laiką. Tai paspartino Europos šalių integraciją į ES visomis prasmėmis, leido plėtotis glaudesniems ekonominiams ryšiams tarp atskirų valstybių, sudarė palankias sąlygas kultūrinių santykių raidai. Ilgainiui euras pakeitė valiutas, kurios daugelyje Europos valstybių šimtmečiais buvo laikomos nacionalinio suverenumo simboliais ir priemonėmis. Naujosios valiutos įvedimas paspartino Europos ekonominės sąjungos kūrimąsi. (Grosjean, 2003). Tai taip pat leido ES piliečiams aiškiau suvokti savo europietišką identitetą.

Lietuviai, išsivadavę iš Sovietų Sąjungos priespaudos, suvokė integracijos į europietišką visuomenę svarbą ir naudą ir pasiryžo stoti į Europos Sąjungą, kartu prisiimdama ir įsipareigojimą įsivesti bendrą ES valiutą eurą. Nors visuomenė vis dar nepalankiai žiūri į naujos valiutos įvedimą, specialistai jos nauda neabejoja. Jų teigimu, euro įvedimas palengvins prekybinius ryšius su kitomis ES valstybėmis, užtikrins kainų stabilumą, skatins lygiavertę konkurenciją tarp Sąjungos šalių įmonių, kurios dėka sumažės kainos, taip pat leis daugiau vartoti ir investuoti mažesnių palūkanų sąlygomis.

Literatūros sąrašas

1. Kalvaitienė D. “Vieninga Europos valiutinė sistema, 1999-2002: bibliografijos rodyklė”. Vilnius, “Lietuvos technikos biblioteka”, 2002m.

2. Kropas St., Kropienė R. “Europos pinigai”. Vilnius, “Lietuvos bankas”, 2005m.

3. Kropas St.. “Kelias į pinigų sąjungą”. Vilnius, “LBDFI”, 1999m.

4. Dickinson D.G., Mullineux A. “Financial and Monetary Integration in the New Europe: Convergence between the EU and Central and Easter Europe”. Cheltenham, 2001m

5. Verdun A. “The Euro: European Integration theory and Economic and monetary Union”. Lanham, 2002m.

6. Grosjean R.K. “Was passiert mit unserem Geld?: Geldpolitik und Stabilität des Euro”. Weiheim, “WILEY-VCH Verlag GmbH & Co.KgaA”, 2003m.

7. http://www.lbank.lt/lt/euras/index.htm, žiūrėta 2006 m. vasario 17

Rašykite komentarą

-->