Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Eksportinių kainų nustatymas

Autorius: Arvydas

Kartais įmonės savo prekes užsienyje parduoda pigiau negu savo šalies rinkoje. Tai gali būti daroma dėl užsienio konkurencijos sąlygų arba dėl to, kad pardavinėjamos jau nebemadingos prekės, o gal priežastis ta, kad įmonė yra įpainiota į dempingo situaciją, kuri užsienio rinkoje prekes verčia parduoti žemesne nei vidaus rinkoje kaina.

Kai kurių žaliavinių prekių perteklius pasaulio rinkoje šalių vyriausybes per daugelį metų pamažu vedė prie pasaulinių kainų kontrolės politikos. Pavyzdžiui, kai kurių šalių vyriausybės mėgina stabilizuoti kavos, cukraus, kai kurių brangiųjų iškasenų pasaulines kainas. Taip pat kai kurių šalių vyriausybės sudarė sutartis, kurios apima naftos, alavo ir kitas prekes. Tuo tarpu eksportuojančios įmonės turi.

Siekiant išsiaiškinti kodėl firmos eidamos į užsienio rinkas elgiasi vienaip ar kitaip, kas įtakoja eksportinių prekių kainas ir kaip jos yra nustatomos pirmiausia reikia žinoti kas tai yra eksportas ir kainų politika. Taigi šias temas ir aprašiau. Kitose dalyse aprašiau eksportinių kainų nustatymą ir jo prielaidas.

1. Eksporto ir kainų politikos samprata
Prekės kaina – tai tam tikros valiutinės sistemos piniginių vienetų kiekis, kurį privalo sumokėti pirkėjas pardavėjui už prekes, kurias atvežė pardavėjas pagal bazines sąlygas į numatytą geografinį punktą.

Kainodara yra sudėtingiausias prekių rinkos konjunktūros mechanizmas, jos barometras. Kaina atspindi visą kainodaros veiksmų sistemą: sąnaudų dinamiką, darbo rezultatų rodiklius, infliaciją, pasiūlos ir paklausos santykį, rinkos monopolizavimą ir pan. Kainų politika logiškai sujungia firmos tikslus, galimybes ir lėšas. Marketingo specialistų ir kainodaros bei kainų politikos ekspertų manymu, kainų nustatymas yra neatskiriama reprodukcijos proceso dalis visu prekių gyvavimo laikotarpiu. Taigi kainų politika – tai vadovavimas kainų nustatymo veiklai. Ji apima pagrindinius principus ir taisykles, kurias firma naudoja siekdama gauti maksimalų pelną ir garantuodama prekių konkurencingumą rinkoje.

Kainodarai keliami uždaviniai turi atitikti pagrindinį firmos pelną. Pirmiausia nustatomi tikslai, kurių siekia firma, įgyvendindama konkrečią kainų politiką. Turėdama visus būtinus duomenis apie savo gamybos bei cirkuliacijos kaštus ir nustačiusi rinkos kainų lygį, firma pradeda rengti savąją kainų politiką. Firmos tikslai glaudžiai susiję su jos padėtimi rinkoje, jos prekių konjunktūra, mokslinės bazės lygiu, finansine būkle, konkurencijos sąlygomis ir rinkos monopolizavimu.

Firmos tikslai gali būti įvairūs: didžiausio pelno artimiausiu laikotarpiu; nustatyti konkurencingo lygio kainas, išsaugant vidutinę pelno normą, arba nustačius žemesnes kainas, siekti minimalaus pelno, išsaugant rinkos pozicijas ir t.t. šiems tikslams įgyvendinti pasirenkama reikalinga kainų politika. Pavyzdžiui, jei firmos svarbiausias tikslas yra didinti realizacijos apimtį, tai ji gali pasirinkti žemesnių už konkurento kainų politiką. Galima siekti ir kelių tikslų. Kai kada jie gali netgi prieštarauti vienas kitam. Rengdama savo kainų politiką firma gali, pavyzdžiui, nuspręsti:

1. siekti, kad kainos būtų žemesnės nei konkurentų;

2. laikytis rinkos kainų, t.y. kartoti konkurentų kainas;

3. garantuoti „prestižinę“ kainą, t.y. aukštesnę negu konkurentų, tuo pabrėžiant itin gerą prekės kokybę ir t.t.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->