Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Ekonominės integracijos skatinančios plėtrą

Autorius: Felicija

Integracija į Europos Sąjungą, greta siekio tapti NATO nare ir palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis, yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos tikslų. Integracija nėra vienkartinis įvykis, o veikiau ilgas procesas, kurio metu plečiamas ir gilinamas jau pradėtas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių-narių. Visos pagrindinės mūsų šalies politinės jėgos sutaria dėl Lietuvos būsimos narystės ES.

Norime būti Europos Sąjungoje, kad sustiprintume mūsų europietišką identitetą, užtikrintume ir vystytume politinį ir ekonominį stabilumą, sukurtume pagrindą ekonomikos vystymuisi ateityje. Ekonominės politikos srityje Lietuvos įsijungimas į Europos Bendrąją rinką mums būtų naudingas daugeliu aspektų, pvz., užtikrintų greitą ir tolygią Lietuvos ekonomikos plėtrą, spartų gyvenimo standartų augimą, efektyvios konkurencinės aplinkos sukūrimą, regioninės politikos klausimų efektyvų sprendimą, palankių Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) principų įdiegimą Lietuvos žemės ūkyje.

I. EKONOMINĖS INTEGRACIJOS CHARAKTERISTIKOS

Ekonominė integracija – tai nacionalinių ekonomikų susijungimas, ribų, skiriančių ekonominę veiklą vienoje valstybėje nuo kitos panaikinimas.

Ekonominė integracija suvokiama kaip pavienių valstybių ekonomikų susiliejimas į vieną visumą, labai aktyviai formuojant visą verslo aplinką.

Pokario laikotarpiu pasaulio ekonomikos tapo atviros ir tarpusavyje susijusios. Kaune, Londone ar Tokijuje šiandien jaunimas geria Coca Cola, valgo mėsainius, dėvi LEVI‘S džinsus, klauso panašią muziką. Didžiulės korporacijos, tokios kaip Ford, Toyota, IBM, gamina ir parduoda savo produkciją kiekvienoje didesnėje valstybėje. Naujų rinkų ir naujų gamybos vietų paieška veda į “biznio globalizaciją”, kadangi įmonės pertvarko ir perkelia savo veiklą į užsienį, susiliejant su nacionalinėmis ekonomikomis.

Pasaulio ekonomikų didėjanti integracija spartėja dėl technologinių pasekmių: pigus oro transportas, kompiuteriai, telefonai, faksai, satelitinė televizija ir t.t., tačiau ją labai stabdo didžiausių valstybių prekybos nepakankamo liberalizavimo politika.

1. Ekonominės integracijos pakopos

Pokariniu laikotarpiu buvo pastebimas ne tik prekybos liberalizavimas ir biznio globalizacija, bet ir regioninių prekybos blokų formavimasis, apsprendęs gilesnę ir platesnę integraciją tarp dalyvaujančių narių. Kai kurios šalių grupės orientavosi į laisvą prekybą, pvz., Šiaurės Amerikos Laisvos Prekybos Susitarimai (The North American Free Trade Agreement – NAFTA), kitos į bendrą valiutą ar bendrą politiką, pvz., valiutinė sąjunga tarp Belgijos ir Liuksemburgo. Europos Sąjunga yra geriausiai žinoma iš šių blokų. Joje laisvai gali judėti prekės, paslaugos, darbo jėga ir kapitalas, nors ir ne visose šalyse – bendra valiuta.

Dauguma literatūros šaltinių išskiria 5 ekonominės integracijos pakopas:

1) Laisvos prekybos zona – (The Free Trade Area). Tai silpniausia ekonominės integracijos forma. Ji apima tarifų ir kvotų tarp zoną sudarančių šalių pašalinimą.

2) Muitų sąjunga – (The Customs Union). Tai vienu laipteliu aukščiau nei laisvos prekybos zona. Jai būdingi laisvos prekybos zonos požymiai, tačiau įpareigoja valstybes-nares užsiimti bendra prekybos politika santykiuose su likusiu pasauliu (pvz., priimant bendrus užsienio tarifus).

3) Bendra rinka – (The Custom Market). Jai būdingi visi muitų sąjungos bruožai ir laisvas gamybos veiksnių judėjimas, kuriant bendrą prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo rinką, o didžiausias pasiekimas yra tas, kad laisvos prekybos principai įtraukia darbą ir kapitalą. Muitų sąjunga, kaip ir laisvos prekybos zona, apima prekių ir paslaugų judėjimą ribotai. Bendros rinkos tikslai įtraukia ne tik išorės kontrolės panaikinimą prekybai, migracijai, kapitalui, bet svarbiausia – vyriausybės politikos harmonizavimą tokiose srityse kaip mokesčiai, socialinis saugumas, visuomeninis aprūpinimas, pramonės ir regioninė politika, siekiant išvengti barjerų, kurie gali priešingu atveju tęsti nacionalinių rinkų segmentaciją.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21

Rašykite komentarą

-->