Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Ekonomikos mokslo paskirtis, tikslai ir vieta šiandieniniame gyvenime

Autorius: Marius

Ekonomika, mokslas, kuris, viena vertus, yra visiškai praktinis, kita vertus – pretenduojantis į objektyvumą ir tikslumą. Iš ekonomisto yra tikimasi, kad jis skaičiais įvertins bet kokį reiškinį. Kiek ekonomika augs kitais metais? Ką auginti žemdirbiams, kad nereikėtų jų subsidijuoti? Kokiose srityse pradėti verslą? Koks bus dolerio kursas po pusės metų? Už kiek daugiausia galėjome parduoti “Lietuvos Telekomą” (dar sakoma: “kiek jis iš tiesų buvo vertas“)? Kiek turėtų uždirbti vaistinė nuo parduotos dėžutės vitaminų? Į ką ir kiek investuoti, kad padarytume šalies gerovę ir pasaulinę šlovę garantuojantį išradimą? Visi šie klausimai yra ekonomikos mokslo objektas, tačiau nė vienas jų neturi tokio atsakymo, kurio tikimasi – tikslaus ir objektyvaus. Nors atsakymų esama ir ekonomikos išmanymas leidžia juos surasti, tačiau tik hipotetinius ir subjektyvius.

Su ekonomikos klausimais susiduriame kas dieną, visose gyvenimo srityse, ekonomikos problemos yra vienos opiausių su kuriomis susiduria šių dienų visuomenė. Kiekvienas individas svarsto : kokį darbą pasirinkti, kodėl tiek už jį mokama, kas lemia prekių ir paslaugų kainą bei pabrangimą, kodėl ir kokius mokesčius turi mokėti valstybei, kaip naudingiau panaudoti savo pajamas- ar taupyti banke, ar pirkti akcijas ir obligacijas, ar tik tenkinti kasdieninius poreikius? Šių ir kitų klausimų sprendimas tiesiogiai veikia žmogų, sukelia norą dirbti, profesiškai tobulėti.

Esminė problema, kurią dažniausiai nagrinėja ekonomika yra formuluojama taip: “kaip paskirstyti duotus išteklius žinomiems tikslams (poreikiams) pasiekti” T.y. turime duomenis, turime tikslo funkciją, reikia tik išspręsti optimizacijos uždavinį.

Ištekliai- yra visa tai, kas naudojama žmonių poreikiams tenkinti. Jų pagrindą sudaro gamtos ištekliai. Skiriami realūs ir potencialūs gamtos ištekliai. Pirmieji naudojami ūkinėje žmonių veikloje, antrieji- dėl įvairių priežasčių šiuo metu negalimi būti naudoti, tai dar neįvaldyti ištekliai.

Gamtos ištekliai yra neišsenkami ir išsenkami. Neišsenkamų išteklių yra nedaug, oras ir vanduo priskiriami prie jų. Išsenkamus išteklius galima suskirstyti į atkuriamus ir neatkuriamus.

Didelė dauguma išteklių- riboti ištekliai, jie vadinami ekonominiais ištekliais arba gamybos veiksniais. Skiriami trys klasikiniai išteklių tipai- žemė, darbas ir kapitalas.

Poreikiai- tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės, vartojant darbu sukurtus daiktus ir paslaugas. Jų ypatybė ta, kad užtikrinant pastovų vienos poreikių dalies patenkinimą, atsiranda naujų, sudėtingesnių (sveikatos apsaugos, išsimokslinimo, kultūros, poilsio, bendravimo ir pan.) poreikių, taigi bendra poreikių apimtis didėja. Norint tenkinti vis daugiau ir daugiau poreikių reikia nuolat didinti produktų, o vėliau- prekių gamybos ir paslaugų teikimą. Norint didinti produktų gamybą reikia daugiau išteklių.

Žemė- tai gamtos teikiami ištekliai, pati žemė, miškai, vandenys, iškasenos ir pan. Visi jie riboti, dauguma jų neatkuriami.

Darbas- tai žmogaus tikslinga veikla, tai sąmoninga veikla, būdinga tik žmogui, kurios metu jis gamtoje esančius daiktus apdoroja, pritaiko savo poreikiams.

Darbo jėga- tai žmogaus fizinių. Psichinių- dvasinių ir moralinių savybių visuma, kuri leidžia jam dalyvauti darbo procese, kurti, gaminti. Darbo jėga taip pat ribotas išteklius. Ji pirmiausia susijusi su paties žmogaus darbingo amžiaus riba, su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, su jų paruošimo lygiu, išsimokslinimu.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14

Rašykite komentarą

-->