Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Dionizas Poška

Autorius: Rokas

Bijotai, kur šiandieną stovi Poškos Baublys, pirmasis lietuvių muziejus, yra viena iš labiausiai lankomų mūsų krašto vietų. Užsukę į Kaltinėnus, žmonės nusilenkia įžymiojo rašytojo palaikams. Beje, jau Poškos amžininkai suprato šios labai šakotos asmenybės — visuomenininko, kultūrininko, mokslininko ir literato — svarbumą lietuvių tautai ir jo antkapyje iškaldino tokį šešiaeilį:
Žinok, ateivi, jog tas kapas yra
Tikro Žemaičio ir garbingo vyro,
Kurs kalbą mūsą ištaisyti troško,

O pats vadinos Dionizas Poška,
Norint kaip Žmogui mirti atsitiko,
Bet šlovė ano ant amžių paliko.
Gyvenimas. Poška gimė 1757 m. (smulkiau data nežinoma), manoma, kad Maldūnuose arba Bardžiuose (dabar Šilalės raj. ). Tėvai priklausė smulkiesiems bajorams ir negalėjo girtis dideliais turtais, bet didžiavosi sena kilme. Jie sakė, kad giminės pirmtakui Vizbarui pats didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas dovanojęs žemės sklypą Kaltinėnų apylinkėje su dviem valstiečiais, todėl ir Poška kartais mėgdavo savo raštus pasirašinėti Dionyzy z Wizbora Paszkiewicz.
Poeto tėvas buvo labai energingas ir verslus. Jis už didelius procentus skolindavo pinigus, įkaito teisėmis paimdavo skolininkų dvarus, supirkdavo ir pelningai parduodavo žemės valdas. Taip jis įsigijo nemažą turtą. Poškos tėvas gerai pasipelnė ir iš vedybų: buvo vedęs net tris kartus, ir kiekviena žmona atsinešė nemažą kraitį. Vien trečioji jam atnešusi brangakmenių, aukso, sidabro ir kitokio turto. Turėdamas šimtą metų, dar buvęs judrus, ūkininkavęs ir sulaukęs 112 metų. Tikrai nežinoma, kuri iš trijų žmonų buvusi Dionizo motina. Spėjama, kad pirmoji.
Kur Poška baigė pradžios mokslą, nežinoma. Manoma, kad namuose, kaip ir daugelis bajoraičių. Vėliau mokėsi Kražių jėzuitų kolegijoje. Apie tai galima spręsti iš jo 1824 m. laiško L. Loboikai, kuriame kalbama apie ąžuolinės lentos dovanojimą šiai mokyklai: „. . . lentą. . . atiduosiu Kražių mokyklai atminimui, taip pat išreikšti dėkingumui. . . , jog aš esu joje mokęsis”. 1773 m. šią mokyklą uždarius, Poška mokslą turėjo nutraukti. Manoma, kad jis baigė tik tris pirmąsias klases, gal dar buvo pradėjęs ir ketvirtąją. Čia turėjo progos susipažinti su antikiniais rašytojais ir naujausia lenkų literatūra. Išėjęs iš mokyklos, tėvo buvo įkinkytas į ūkio darbus, apie tai jis ir pats sako, jog jaunystę praleidęs „prie sunkumų ir darbų”.
Subrendęs Poška pasirinko tuomet madingą ir pelningą teisininko profesiją. Juridinius mokslus jis išėjo Raseinių aplikantūroje. Aplikantais buvo vadinami prie teismų susispietė gausūs mokiniai, kuriuos pareigūnai už atlyginimą ruošdavo teismo darbui. Poška iš aplikantų greitai prasimušė į valdininkus ir Raseinių teismuose dirbo visokius darbus: pasirašinėjo aktus, antspaudu tvirtino parašus, vedė bylas, rašė teismo dekretus. 1792 m. jis jau teismo raštininkas, kurio žinioje buvo bylų tvarkymas. Raštininko vieta buvo pelninga. Dėl jos seimeliuose kildavo kovos ir muštynės. Poška su trumpomis pertraukomis tas pareigas ėjo ligi pat senatvės. Greitas Poškos iškilimas kalba apie veržlumą, energiją, gabumus. Ano meto teismas buvo bajoriška įstaiga. Aplink Pošką čia buvo puošnumas, ceremonialumas. Iš amžininkų liudijimų galima spręsti, kad teismo valdininkai salėje sėdėję su „kontušais”, brangiomis „futromis”, „šoblėmis”, daugelis nusipudravę. Teismas būsimajam rašytojui buvo gera gyvenimo mokykla, kur jis matė bajorų tarpusavio intrigas bei priešiškumą tarp valdančiųjų sluoksnių ir liaudies.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

Rašykite komentarą

-->