Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Dievų gyvenimas Homero poemose

Autorius: Vaidotas

Pirmieji likę graikų poezijos paminklai yra ,,Iliados” ir ,,Odisėjos” poemos. Jos kilusios 10 – 8 amžiuje prieš mūsų erą. Padavimai sako, kad ,,Iliadą” ir ,,Odisėją” sukūrė aklas dainius Homeras. Naujaisiais laikais yra dvi nuomonės: vieni mano, kad poemas parašė vienas asmuo, kiti – kad jos yra liaudies kūrinys, tik vėliau užrašytas. Šiuo metu dauguma tyrinėtojų įsitikinę, jog abi poemos sukurtos to paties autoriaus pagal vieningą planą, o kai kurie mano, kad poemos užrašytos paties Homero, kad jos nėra sakytinės kūrybos rezultatas. Homero poemos ,,Iliada” ir ,,Odisėja”bei kiti senovės graikų literatūros kūriniai yra žymiausi antikinės literatūros kūriniai yra žymiausi antikinės literatūros paminklai, skaitomi originalo kalba arba verčiami į kitas kalbas. ,,Iliada” ir ,,Odisėja” sukurtos Trojos karo mito motyvais.

,,Iliadoje” nepasakojama apie visą Trojos karą, kuris tęsėsi dešimt metų. Poemoje šnekama apie vieną to karo epizodą, trunkantį apie dešimt mėnesių.nuosekliai dėstomoje įvykių eigoje atskleidžiami veikiančiųjų asmenų santykiai: priešiškumas, simpatija, susidūrimai kovos lauke. Homeras pateikia daug žinių apie žmonių papročius, gyvenimo būdą, religiją, politiką, visuomenę, šeimą.išryškinamos kasdieninio žmonių gyvenimo detalės.

Vienas iš savitų ,,Iliados” pasakojimo bruožų – dažnai minimi stebuklai, kuriuos paprastai daro dievai. Homero pasaulis neįsivaizduojamas be nemirtingų dievų, kurie niekad nepatiria mirtingųjų žmonių lemties. Homero aprašyti dievai – olimpiečiai, gyvenantys Olimpo kalne Tesalijoje. Vyriausias graikų dievas, dievų valdovas Dzeusas pasaulį buvo pasidalijęs su broliais: vandenų valdovu Poseidonu ir mirusiųjų pasaulio valdovu Hadu. Šalia Dzeuso yra būrys kitų dievų ir deivių: jo žmona Hera, jo vaikai Atėnė, Apolonas, Hefaistas, Arėja ir kiti.

Dievai sprendžia kiekvieno kario ar stovyklos likimą; kiekvienas dievas turi savo globojamą numylėtinį didvyrį. Ginčai tarp dievų nėra retas dalykas. ,,Iliadoje” Afroditė yra trojėnų, o Hera ir Atėnė – graikų pusėje. Dievai yra pavydžios būtybės, jų kerštas nuožmus, net jei pateisinamas. Dzeusas derina skirtingų dievų norus, o tai tiesiog susiję su vienos ar kitos kariaujančios pusės sėkme mūšio lauke.

,,Iliadoje” dievus matome Olimpe, besitariančius ar puotaujančius, arba žemėje, įsimaišiusius į kautynių sūkurį, kad apsaugotų karį ar jam padėtų priešintis kito dievo sumanymui. Dievai tuomet įgauna ir žmogaus pavidalą, bet kai nutaikyta strėlė prašvilpia pro šalį ar taikinys staiga dingsta atsiradusiame debesyje, neabejojama jų buvimu.

Žmonės
bijo dievų ir dažniausiai jiems paklūsta. Kasdienius darbus lydi maldos, vyno ir maisto aukojimas dievams, ir nemirtingieji nėra tam abejingi; Dzeusas nesiryžta nužudyti Hektoro’ nes jis aukodamas sudegino daug jaučių. Nors dievai ir vadinami visagaliais, bet ir jie turi paklusti dar ir už juos stipresnei likimo žaismei. Didvyrio gyvenimas yra kupinas nuolatinės įtampos tarp to, ką paskyrė likimas ir dievai, ir savo valios diktuojamų sprendimų. Žmogus gerbia dievus, klauso jų, nori sužinoti jų valią, tačiau kartais neatsisako ir laisvo poelgio, nors už tai paprastai yra baudžiamas.

Dievai daugybę kartų kišasi į žmonių gyvenimą: padeda, pataria, trukdo ir pan. kartais gali pasirodyti, kad poemų veikėjai bukos, nieko nesugebančios, dievų stumdomos būtybės. Žinoma, amžinai jauni ir nemirtingi dievai – galingi kosmoso dėsnių sergėtojai, ir su tuo negalima nesiskaityti. Dievas Homero poemose dažnai atsiranda tam, kad išryškintų pačiame žmoguje glūdinčias ypatingas dvasios galias (dažniausiai teigiamas, o kartais neigiamas). Dievai paprastai pasirodo tada, kai žmogus atlieka nepaprastus darbus. Jų dalyvavimas daro žmogaus žygius ir poelgius didingesnius ir herojiškesnius.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->