Studijoms.lt

Referatai, konspektai

DESCARTES PAŽIŪROS.

Autorius: Mindaugas

Kuo naujųjų amžių mokslui buvo Galilei, tuo naujųjų amžių filosofijai Descartes’as. Patikimo metodo paieškas sujungęs su metafizine spekuliacija, jis sukūrė naujo tipo filosofiją. Todėl naujojo filosofijos etapo pradžią įprasta sieti su Descartes’o iškilimu XVII a. pirmoje pusėje.

GYVENIMAS. Renė Descartes’as (arba Des Cartes, lotyniškai Cartesius) gyveno 1596-1650 metais. Gimė Turenės provincijoje, mokėsi La Flešo jėzuitų kolegijoje (1604-1612), vėliau iki 1618 m. gyveno Paryžiuje ir studijavo matematiką. Norėdamas geriau pažinti pasaulį ir žmones, 1618-1629 metus leido pasaulietinio bei dvaro gyvenimo verpetuose, tėvynėje ir užsienyje, kelionėse ir karinėse ekspedicijose (kaip savanoris dalyvavo Trisdešimties metų kare), tačiau kartkartėmis tokį gyvenimo būdą mesdavo ir grįždavo prie studijų. 1629 metais galutinai pasitraukė į Olandijos glūdumą ir ratarsi grynas mokslininko įsikūnijimas; jis buvo tik mokslininkas, grynų gryniausias mokslininkas. Jis neturėjo asmeninių ambicijų (priešingai negu, pavyzdžiui, Fr. Baconas), nebuvo linkęs mokyti žmonių ar taisyti pasaulio, jis troško tik vieno tobulinti savo protą ir pažinti tiesą; šis tikslas buvo viso jo gyvenimo nuo pradžios lig pabaigos kelrodis.

RAŠTAI. Descartes’ui filosofija buvo po senovei universalus mokslas: „Visa filosofija yra tarsi medis, kurio šaknys metafizika, kamienas fizika, o šakos visi kiti mokslai, susibėgantys į tris, būtent: į mediciną, mechaniką, etiką”.

DESCARTES’ PAŽIŪROS.

1. METAFIZIKA. 1) M e t o d a s. Tuo metu, kai Descartes’as ryžosi reformuoti mokslą, šis anaiptol neklestėjo: scholastika išsisėmė, o Atgimimas pozityvių rezultatų nepasiekė.

Nepatenkinamos mokslų padėties priežastimi Descartes’as laikė tinkamo metodo stygių: esą moksliniai tyrimai tik tada bus vaisingi, jei prieš tai bus surastas tyrimo metodas. „Metodas” tapo svarbiausia jo filosofijos idėja ir pirmutiniu uždaviniu. Nuo Atgimimo laikų ne vienas mokslininkas ieškojo naujo metodo, bet Descartes’as šį uždavinį suvokė giliau: jo metodas turėjo ne vien palengvinti pažinimą, o pirmiausia užtikrinti jo rezultatų patikimumą.

Pažinimo patikimumo kriterijus Descartes’ui buvo aiškumas ir akivaizdumas. Kas yra aišku ir akivaizdu (clair et distinct), tas yra tikra. Ligtolinio mokslo žinios, išskyrus matematiką, nebuvo, pasak jo, nei aiškios, nei akivaizdžios. Akivaizdžios nebuvo nei scholastinės spekuliacijos, nei patyrimu įgyjamos faktinės žinios. Descartes’o mokslo idealas skyrėsi nuo scholastiškojo, taip pat ir nuo Bacono idealo; jis buvo ne spekuliatyvinis, bet racionalistinis.

Aišku ir akivaizdu esą tai, kas paprasta. Tik sudėtingos mintys yra painios ir tamsios, tik jos būna klaidingos. Todėl mokslui reikalingas metodas, atskleidžiantis paprastus minties dėmenis. Silogizmas šiam reikalui netinka. Šį uždavinį galįs atlikti aritmetikoje taikomas analitinis metodas.

Jis pabrėžė dar vieną mokslinio metodo aspektą: tikslumo ir tikrumo požiūriu visi mokslai turį supanašėti su matematika. O moksliniai matematikos pranašumai kyla iš to, kad ji nagrinėja tik kiekybines savybes. Taigi Descartes’as siekė, kad visi mokslai apsiribotų kiekybine analize. Skaičiais galima išreikšti erdvę bei -judėjimą. Tad Descartes’o idealas buvo visas daiktų savybes paaiškinti remiantis jų forma ir judėjimu, visą gamtą nagrinėti tik geometriniu ir mechaniniu atžvilgiu. Analitinis metodas bei siekimas matematiškai traktuoti reiškinius sudarė Descartes’o mokslo koncepcijos pamatą. Būdamas įsitikinęs, kad tas pats metodas tinka visiems mokslams, jis užsimojo sukurti universalųjį mokslą (mathesis universalis) racionalų, analitinį, matematizuotą, viena sistema aprėpiantį

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rašykite komentarą

-->