Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Demokratija Lietuvoje

Autorius: Eimantas

Freedom House pateikiamuose valstybių demokratizacijos reitinguose Lietuva priskiriama laisvų valstybių grupei. Mūsų valstybė į šiuos reitingus pateko po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais ir tuo metu ji taip pat buvo traktuojama kaip laisva demokratinė valstybė, kuriai suteiktas 2,2 F reitingas . Po Konstitucijos priėmimo, Seimo ir Prezidento rinkimų Lietuvos reitingas šoktelėjo iki 1,2 F ir toks laikosi iki dabar. Taigi, toks įvertinimas tarsi rodo, kad Lietuvoje gana greitai ir lengvai buvo pereinama iš nedemokratinio režimą į demokratinę sistemą.

Kaip teigia politologas G. Sorensenas, toks perėjimas nėra taip paprastai ir neskausmingai įvykdomas. Santvarkos pasikeitimas sąlygoja globalius pakitimus visose gyvenimo sferose, ypač tai charakteringa Rytų Europoje, kur autoritarizmo pakeitimas demokratija demokratija reikalavo didelių pokyčių ekonomikoje, įstatymų leidyboje ir daugelyje kitų valstybės ir valstybės piliečių gyvenimo sferų.

Kalbėdamas apie demokratizacijos etapus Lietuvoje, visą dėmesį skirsiu į paskutinės dekados įvykius, t.y. laikotarpį po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki dabar, taip pat į paskutinius metus prieš atgaunant nepriklausomybę. Lietuvoje apie valstybėje vykstančius demokratijos procesus rašoma nemažai, tačiau aš didžiąja dalimi remsiuosi Laimono Talat-Kelpšos straipsniu, paskelbtu 1997 metų 27 “Atgimimo” numeryje.

DEMOKRATIZACIJOS ETAPAI LIETUVOJE

Juan’as J. Linz’as ir A. Stepan’as teigia, kad demokratijos konsolidacija neįmanoma, kai nėra valstybės, t.y., kai nėra sąlygų laisviems rinkimams, efektyviai individo apsaugai ir k.t. Taip pat demokratija negali būti laikoma besikonsoliduojančia, kai nėra įvykęs demokratijos tranzicijos procesas – laisvų ir konkurencingų rinkimų vykdymas (būtent tokių rinkimų vykdymas ir įtakojo reiškinį, kai Lietuvos demokratiškumo indeksas Freedom House reitinguose pakilo nuo 2,2 iki 1,2) . Nė vienas režimas negali būti vadinamas demokratišku, kol valdžia valdo nedemokratiškai . Tačiau iki demokratijos konsolidacijos egzistuoja dar du žengimo demokratijos link etapai: pasiruošimo ir įsitvirtinimo fazės (L. Talat-Kelpša prijungia dar ir identifikaciją).

Perėjimo iš autoritarinio ar totalitarinio režimo į demokratinį pradžios ženklas yra esamų pareigūnų bandymas keisti savo pačių elgesio taisykles, didinant individų ir grupių teisių garantijas . Sąlygos tam įvykti susiklostė prasidėjus perestroikai. Plačiau apie Lietuvos demokratizacijos etapus, griežtai apibrėžtus ir apibūdintus galime pasiskaityti Laimono Talat-Kelpšos straipsnyje “Demokratizacijos etapai Lietuvoje”, išspausdintame dvidešimt septintajame 1997 metų “Atgimimo” numeryje.

Šiame straipsnyje autorius teigia, kad Lietuvoje demokratizacija vyksta keturiais etapais. Remdamasis G. Sorensen’o tripakopiu modeliu, Talat-Kelpša prijungia papildomą elementą. Tokiu būdu, anot straipsnio autoriaus, pirmajame demokratizacijos etape buvo apibrėžiami resursai, t.y. atliekama savotiška identifikacija. Jos pradžia sietina su mano jau minėtu perestroikos atėjimu į Lietuvą. Čia pat L. Talat Kelpša išskiria du identifikacijos proceso eigos lygmenis – tautiškąjį ir valstybiškąjį. Aišku, šie lygmenys nėra lygiaverčiai, nes apibrėžia skirtingas plotmes demokratijai reikštis. Resursų apibrėžimas, tai lyg tam tikrų ištakų ieškojimas (kaip sako autorius – perspektyvus vyksmas ), ištakų, kurios suformuoja realų ir tvirtą pagrindą demokratijai arba bet kokiai kitai alternatyviai santvarkai atsirasti.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->