Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Darbuotoju saugos ir sveikatos viešasis administravimas

Autorius: Raminta

Įvadas

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Darbuotojų darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius – teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus.

Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.

Darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata.

Darbo inspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.

Valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija). Ši komisija derina valstybės, darbdavių ir darbuotojų interesus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu. Komisija yra socialinės apsaugos ir darbo ministro patariamasis organas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos politiką.


Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas.


Žmonių darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius – teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Darbo kodekso 259 str. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. nurodyta, kad darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. numatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu, kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota), darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė, rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų tarnautojams. Darbuotojo teisė saugiai dirbti užtikrinama šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, nustatant darbdaviui pareigą užtikrinti darbuotojo saugą ir sveikatą visais su jo darbu susijusiais aspektais, sudarant darbuotojui sąlygas teikti pasiūlymus dėl saugos ir sveikatos gerinimo darbdaviui, padalinio vadovui, darbuotojų atstovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, taip pat suteikiant teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, kai įmonėje neužtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 6 str. nurodyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu, įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su kitu ar kitais ministrais tvirtina atitinkamus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką, atstovauja Lietuvos Respublikos interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje kitose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.

Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats.

Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo bendrieji principai

1. Darbdavys organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu:

1) įvertina darbuotojų saugos ir sveikatos būklę;

2) užpildo Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Jame nurodoma, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimus, taip pat nurodomos darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka reikalavimų;

3) vadovaudamasis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatais, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

3. Darbdavys, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:

1) rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu;

2) rizikos, kurios neįmanoma išvengti, įvertinimu;

3) nustatytos rizikos priežasčių šalinimu;

4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą įvertinimu pritaikant darbo procesą prie darbuotojo galimybių, įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, darbo metodus, nustatant darbo ar gamybos tempą;

5) techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;

6) pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba mažiau pavojingais;

7) kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių pirmenybės taikymu. Tik tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ar jų neįmanoma naudoti dėl nuo darbdavio nepriklausančių aplinkybių, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

8) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;

9) kitų reikiamų darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių taikymu.

4. Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistemą įmonėje, ją svarsto su darbuotojais arba su darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose.

5. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso formą ir jo pildymo tvarką tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.

Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių specialistų, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai. Juos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir (ar) darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas

asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.

Darbdavys, įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuoja paskirtus arba samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencines priemones, medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo organizavimą.

Darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizės, planavimo, priemonių organizavimo ir kontrolės klausimais. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotojų atstovai. Jie veikia pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos patvirtintus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, suderinęs su įmonės darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis).

Darbuotojų pareigos: ( numatytos Darbo kodekso 274 str.)

1. Darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata.

2. Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nustatomos darbo tvarkos taisyklėse. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose. Juose privalo būti nurodyti esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimai.

Darbuotojų teisės: (numatytos Darbo kodekso 275 str.)

1) reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninės apsaugos priemonėmis;

2) sužinoti iš padalinio vadovo,darbdavio apie jų darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;

3) susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais; nesutikus su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;

4) įgalioti darbuotojų atstovą (atstovus) ar pačiam tartis su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;

5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis;

6) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;

7) iškilus klausimų dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą, darbdavį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą valstybės instituciją.


Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto steigimo tvarka ir jo funkcijos:

1) komitetas steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdavio skirtų bei įmonės profesinės sąjungos pasiūlytų ir įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) komiteto nariais patvirtintų atstovų. Jeigu įmonėje yra daugiau negu viena profesinė sąjunga, profesinės sąjungos deleguoja į komitetą savo atstovus arba paveda vienai profesinei sąjungai deleguoti į komitetą atstovus. Šie atstovai darbuotojų

susirinkime (konferencijoje) patvirtinami komiteto nariais. Jeigu ne visi įmonės darbuotojai yra profesinių sąjungų nariai, profesinėms sąjungoms ir darbuotojams komitete atstovauja profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai, dėl jų skaičiaus komitete sprendimą priima darbuotojų susirinkimas (konferencija). Jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra, darbuotojams komitete atstovauja į komitetą darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje) išrinkti darbuotojų atstovai;

2) kai kurių ekonominės veiklos sričių, pasižyminčių didesne profesine rizika, įmonėse komitetas gali būti steigiamas, kai darbuotojų yra mažiau negu 50. Tokių ekonominės veiklos sričių sąrašas nustatomas tvirtinant Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus;

3) jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar profesinės sąjungos iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų reikalavimu;

4) komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas – darbdavys arba vienas iš jo paskirtų atstovų komitete. Pirmininkas organizuoja komiteto darbą. Komiteto sekretoriumi renkamas profesinės sąjungos atstovas. Jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra, komiteto sekretoriumi renkamas vienas iš darbuotojų atstovų, išrinktų į įmonės komitetą;

5) atleidžiant iš darbo komiteto narį, kuris yra darbuotojų atstovas, jeigu tam nepritaria dauguma komiteto narių, tarp jų dauguma darbuotojų atstovų, darbdavys privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie tokio darbuotojo atleidimo priežastis iki jo atleidimo iš darbo dienos;

6) darbdavys komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir informacija; komiteto nariai taip pat apmokomi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose įmonėje ar kituose renginiuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Komiteto narių mokymo klausimus sprendžia komitetas;

7) už laiką, kurį komiteto narys vykdo jam pavestus įpareigojimus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, jam mokamas vidutinis darbo užmokestis;

8) komitetų bendruosius nuostatus tvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija.

Įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) nustatyta tvarka renkami darbuotojų atstovai, turintys įgaliojimus atstovauti darbuotojams ir rūpintis jų sauga ir sveikata. Konkretus darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas, skaičius ir darbuotojų atstovų įgaliojimų laikas nustatomi darbuotojų susirinkime (konferencijoje). Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų darbuotojų atstovų veiklą. Valstybės ar savivaldybių institucijose darbuotojų atstovai nerenkami.

Darbuotojų atstovai atlieka šias funkcijas:

1) dalyvauja darbdavio įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, tarp jų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įgyvendinamose priemonėse planuojant ir organizuojant darbuotojų mokymą;

2) dalyvauja darbdaviui steigiant įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais (prieš paskirdamas tokius darbuotojus, darbdavys su darbuotojų atstovais konsultuojasi; juos paskyręs, darbdavys praneša darbuotojų atstovams apie jų darbo vietas, įpareigojimus);

3) dalyvauja išduodant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugos priemones ir prižiūrint, kad darbuotojai jomis naudotųsi, atstovauja darbuotojų interesams tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus;

4) darbdavio arba padalinio vadovo nurodymu operatyviai informuoja darbuotojus apie kilusius ar gresiančius jiems pavojus ir nurodo priemones, kurių reikia neatidėliotinai imtis, kad būtų išvengta pavojaus, padeda darbuotojams pavojaus atveju pereiti į saugias vietas.


Darbuotojų atstovas turi teisę:

1) siūlyti ir reikalauti, kad įmonės padalinio vadovas, darbdavys imtųsi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

2) dalyvauti vertinant rizikos veiksnius ir numatant prevencines priemones;

3) informuoti darbdavį, jeigu įmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Jeigu darbdavys nesiima priemonių rizikos veiksniams šalinti ar jiems mažinti, – pranešti Valstybinei darbo inspekcijai;

4) gauti informaciją visais su darbuotojų sauga ir sveikata susijusiais klausimais iš padalinio vadovo, darbdavio, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komiteto.

Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojų atstovui atlikti jam pavestas funkcijas, suteikia darbui reikalingą informaciją.

Darbuotojų atstovai privalo saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias sužino atlikdami savo funkcijas.

Darbuotojų atstovo įgaliojimai gali būti nutraukti jį skyrusio organo sprendimu.

Darbo inspekcijos uždaviniai ir funkcijos

Pagrindinis Darbo inspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.

Darbo inspekcija, įgyvendindama pagrindinį uždavinį:

1) tikrina, kaip įmonėse laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius. Tikrindama, kaip laikomasi Bedarbių rėmimo įstatymo, Darbo inspekcija kontroliuoja, ar darbdaviai laikosi šiame įstatyme nustatytos darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos;

2) konsultuoja darbuotojus, profesines sąjungas, darbdavius, įmonių saugos tarnybas saugos, darbo higienos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, taip pat kolektyvinių susitarimų ir sutarčių sudarymo klausimais;

3) nustatyta tvarka skiria valstybines darbų saugos ekspertizes naujai steigiamų bei rekonstruojamų įmonių ar jų padalinių (darboviečių), naujai kuriamų darbo priemonių, taip pat asmeninės apsaugos priemonių, naujų technologinių procesų projektams, dalyvauja priimant naudoti įmones ar jų padalinius (darbovietes);

4) kontroliuoja saugos darbe ir darbo medicinos tarnybų, saugos darbe komitetų steigimą, vidinės darbų saugos kontrolės organizavimą įmonėse;

5) tikrina, ar įmonėse eksploatuojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, taip pat darbo sąlygos atitinka norminių aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarkos, elektros, šilumos ir dujų įrenginių saugaus naudojimo reikalavimų ir kaip organizuojamas transporto eismas įmonėse;

6) tikrina įmonių pasirengimą vykdyti kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos

perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbus, taip pat technologinius procesus, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir norminių aktų nustatyta tvarka teikia išvadas bei pasiūlymus įmonėms;

7) tikrina, kaip įmonėse laikomasi darbo higienos reikalavimų, ir norminių aktų nustatyta tvarka teikia išvadas bei priima sprendimus;

8) kontroliuoja, kaip darbdaviai organizuoja įmonėse kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, darbo aplinkos įvertinimą. Reikalauja, kad būtų atlikti darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimai, jei nustatoma, kad technologiniuose procesuose ir (ar) darbo vietoje naudojamos pavojingos medžiagos arba darbo aplinka kenksminga darbuotojų sveikatai;

9) tikrina, ar įmonėse įrengtos gamybinės buities patalpos, kolektyvinės saugos priemonės (kur tai reikalinga), ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, kontroliuoja, kaip darbdaviai organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus;

10) tikrina įmonėse jaunimo, moterų ir riboto darbingumo asmenų darbą, darbo ir poilsio organizavimą, ar nedirbamas nelegalus (nesudarius darbo sutarties su darbuotojais) darbas, duoda darbdaviams privalomus vykdyti nurodymus dėl darbo, atitinkančio visas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, įforminimo rašytinėmis darbo sutartimis;

11) nustatyta tvarka tiria sunkių nelaimingų atsitikimų darbe bei nelaimingų atsitikimų darbe su mirtinomis pasekmėmis aplinkybes ir priežastis. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija medžiagą apie nelaimingą atsitikimą perduoda prokuratūrai. Tikrina, ar įmonėse laikomasi nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkos, taip pat kaip diegiamos prevencinės priemonės, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų. Nustatyta tvarka organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų, taip pat ūmių profesinių ligų (apsinuodijimų), atsiradusių kartu su nelaimingu atsitikimu darbe, aplinkybes ir priežastis;

12) teikia išvadas įmonei, darbuotojui dėl įmonės atsakomybės už padarytą žalą darbuotojo sveikatai. Dalyvauja tiriant avarijas įmonėse. Registruoja sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš įmonių gautą informaciją apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktus;

13) analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų įmonėse aplinkybes bei priežastis, saugos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus darbų saugos būklei Lietuvos Respublikoje gerinti;

14) tikrina fizinių, juridinių asmenų įmonėms teikiamų darbų saugos paslaugų kokybę;

15) sprendžia ginčus tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, kad negarantuota darbų sauga;

16) nagrinėja darbdavių pareiškimus dėl sutikimo atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva darbuotojus, kurie yra įmonės saugos darbe komiteto nariai (įmonės profesinės sąjungos skirti ar darbuotojų išrinkti atstovai);

17) tiria pareiškimus bei skundus Darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą, jei jie to pageidauja;

18) teikia išvadas rengiamoms mokymo programoms darbų saugos specialistams mokyti, jų kvalifikacijai kelti bei aukštųjų mokyklų studentams, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams apmokyti darbų saugos klausimais, kontroliuoja įmonėse darbų saugos mokymą, atestavimą bei instruktavimą, dalyvauja atestuojant

šiais klausimais atskirų kategorijų darbuotojus bei darbdavius (jų įgaliotus asmenis);

19) teikia pastabas bei pasiūlymus dėl darbų saugos ir darbo santykių klausimais rengiamų norminių aktų projektų ir, įvertindama galiojančių darbų saugos ir darbo įstatymų vykdymą įmonėse, teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pakeisti ar papildyti galiojančius norminius aktus;

20) pasibaigus kalendoriniams metams, rengia darbų saugos būklės ir darbo įstatymų vykdymo ataskaitą ir iki birželio 1 d. pateikia ją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos Respublikos saugos darbe komisijai. Rengia kasmetinę Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos “Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje” įgyvendinimo ataskaitą, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įmonių patikrinimo duomenis, kaip laikomasi kitų ratifikuotų konvencijų, susijusių su darbų sauga ir darbo santykiais;

21) atlieka kitas funkcijas, nustatytas darbų saugą ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius), jo pavaduotojas (pavaduotojai), skyrių vyriausieji darbo inspektoriai, vyresnieji darbo inspektoriai, darbo inspektoriai (šiame įstatyme – darbo inspektoriai), vykdydami pavestas funkcijas, turi teisę:

1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu nekliudomai įeiti į įmones tikrinti, kaip įmonėse laikomasi darbo įstatymų ir darbų saugos teisės aktų reikalavimų, vykdyti kitas šio ir kitų įstatymų Darbo inspekcijai nustatytas funkcijas;

2) gauti iš įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), reikalingus Darbo inspekcijos funkcijoms vykdyti;

3) gauti iš darbdavių, jų įgaliotų asmenų, darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbų saugos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų ar dėl teisėtų Darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo. Tirdami nelaimingą atsitikimą darbe, profesinės ligos priežastis, gauti reikiamus jų tyrimui dokumentus (susijusius su žalos, padarytos darbuotojo sveikatai, įstatymų ir kitų darbų saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų teisiniu įvertinimu) iš įmonių, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, taip pat gauti darbdavių, jų įgaliotų asmenų, darbuotojų ar kitų liudininkų paaiškinimus dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių ar priežasčių;

4) atlikti kontrolinius darbo aplinkos parametrų matavimus;

5) teikti nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių, jų padalinių bei darbo priemonių projektų, kai paaiškėja, kad projektuose numatyti sprendimai neatitinka darbų saugos reikalavimų;

6) uždrausti įmonėse naudoti darbo ir asmeninės apsaugos priemones, jeigu jos neatitinka darbų saugos teisės aktų reikalavimų, kenkia žmonių sveikatai ar kelia pavojų gyvybei;

7) pranešę darbdaviui, skirti darbų saugos ekspertizes asmeninėms apsaugos ir darbo priemonėms įvertinti, ar jos atitinka darbų saugos teisės aktų reikalavimus, nurodyti darbdaviui atlikti darbo aplinkos tyrimus;

8) informuoti darbdavį apie darbuotojus, kurie nevykdo darbų saugos reikalavimų;

9) pagal kompetenciją spręsti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbų sauga;

10) reikalauti, kad darbdavys, jo įgalioti asmenys sustabdytų darbus, kuriuos vykdant kyla neišvengiamas pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei (kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti, kai dėl darbo priemonių gedimo ar avarinės būklės gali susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimingiems atsitikimams, ūmiems apsinuodijimams, kai dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka tampa pavojinga darbuotojų sveikatai ar gyvybei, kai darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinės ar asmeninės apsaugos priemonėmis). Tuo atveju, kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą sustabdyti darbus, darbo inspektorius kreipiasi į savivaldybės policijos pareigūnus dėl darbuotojų išvedimo iš pavojingų darbo vietų ar zonos;

11) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka skirti baudas asmenims, pažeidusiems darbo įstatymus, darbų saugos teisės aktus. Nustačius darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos teisės aktų pažeidimus, nurodyti laiką, per kurį darbdavys įpareigojamas juos pašalinti;

12) atvykę į įmonę tirti sunkių, mirtinų nelaimingų atsitikimų ir avarijų priežasčių, jeigu būtina, nemokamai naudotis tikrinamų įmonių ryšio ir transporto priemonėmis.

13) paimti laikinai – iki 7 darbo dienų – iš darbdavio darbo sutarčių registravimo žurnalą, palikdamas žurnalo paėmimo aktą, taip pat žymėti, daryti išrašus ar kopijuoti dokumentus, reikalingus Darbo inspekcijos funkcijoms atlikti.


Darbo inspektoriai privalo:

1) nustatę darbo, darbų saugos ir darbo higienos teisės aktų pažeidimus, nurodyti juos darbdaviui ir nustatyti laiką, per kurį darbdavys įpareigojamas juos pašalinti, o esant įstatymo nurodytiems atvejams, – pareikalauti, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo sustabdytų darbus;

2) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą dėl darbo, darbų saugos norminių aktų pažeidimų įmonėje, jeigu tai sukėlė arba galėjo sukelti sunkius nelaimingus atsitikimus žmonėms arba kitokias sunkias pasekmes;

3) neatskleisti valstybinių, įmonių komercinių bei technologinių paslapčių, kurias jie sužinojo vykdydami tarnybines pareigas.

Socialinių partnerių bendradarbiavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos politiką.


Valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija). Šios komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai, juos tvirtina Vyriausybė. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos (toliau vadinama – komisija) uždavinius, funkcijas, teises, jos sudarymą ir darbo organizavimą. Ši komisija derina valstybės, darbdavių ir darbuotojų interesus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu. Komisija yra socialinės apsaugos ir darbo ministro patariamasis organas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos politiką. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą, taip pat šiais nuostatais.

Šios komisijos šalys yra:

valstybės institucijos ir įstaigos;

darbdavių

buotojų organizacijos.

Komisija sudaroma iš vienodo valstybės institucijų ir įstaigų, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir jų atstovų skaičiaus. Bendras komisijos narių skaičius – 15 (po 5 atstovus iš kiekvienos šalies). Valstybės institucijos ir įstaigos atstovus jų vadovų siūlymu į komisiją skiria socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lietuvos Respublikos trišalė taryba nustato darbdavių organizacijas ir darbuotojų organizacijas (profesines sąjungas), kurios deleguoja savo atstovus į komisiją. Darbdavių organizacijos ir darbuotojų organizacijos (profesinės sąjungos) atstovus skiria savo kolegialių valdymo organų nutarimais.

Institucijos ir organizacijos apie savo atstovų delegavimą į komisiją praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Savo atstovą (atstovus) delegavusi institucija ar organizacija gali bet kada pakeisti kitu atstovu (atstovais).

Komisijos uždavinys – derinti valstybės, darbdavių ir darbuotojų interesus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu.

Komisija, įgyvendindama nurodytą uždavinį:

1. nagrinėja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, prireikus teikia atitinkamoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl tikslingumo rengti naujus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar papildymo;

2. svarsto Valstybinės darbo inspekcijos parengtą darbų saugos būklės ir darbo įstatymų vykdymo ataskaitą, analizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, darbdavių organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir įmonėms priemones ir būdus, kaip gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę;

3. svarsto darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo programų ir priemonių projektus, jų įgyvendinimo rezultatus;

4. teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pasiūlymus dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų nustatymo ekonominės veiklos sritims, atskiroms įmonėms priklausomai nuo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės;

5. tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus.

Komisijos sprendimai yra patariamojo pobūdžio.

Darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politikos įgyvendinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti apskrityse trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu steigiamos apskričių teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos. Jų steigimo, sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrai.

Apskrities teritorinė darbuotojų saugos ir sveikatos komisija (toliau – komisija) valstybės, darbuotojų ir darbdavių trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu dalyvauja darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politikos įgyvendinime. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymais, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, šiais nuostatais ir šalių lygiateisiškumo principu.

Komisijos šalys:

valstybės institucijų atstovai;

darbdavių organizacijų atstovai;

darbuotojų organizacijų atstovai.

Komisija sudaroma iš vienodo valstybės institucijų, darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovų skaičiaus. Bendras komisijos

narių skaičius – 9 (po 3 atstovus iš kiekvienos šalies). Valstybės institucijų atstovus skiria: apskrities viršininkas – vienos iš apskrities savivaldybių institucijų atstovą; Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius – teritorinio inspektavimo skyriaus atstovą; Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius – teritorinio visuomenės sveikatos centro atstovą.

Darbdavių atstovus skiria apskrityje veikiančios darbdavių organizacijos savo kolegialių organų sprendimu ir įmonės vadovai bendru sutarimu.

Darbuotojų organizacijų atstovus skiria bendru sutarimu savivaldybėje nustatyta tvarka įregistruotų profesinių sąjungų koordinacinės tarybos, nesant tokių tarybų – bendru sutarimu savivaldybėse veikiančios ir nustatyta tvarka įregistruotos profesinės sąjungos.

Valstybės institucijos ir organizacijos apie savo atstovų delegavimą į komisiją praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui (toliau – VDI inspektavimo skyrius). Savo atstovą skyręs pareigūnas, organizacija ar įmonė gali bet kada pakeisti kitu atstovu.

Komisijos uždavinys – apskrityse derinti valstybės, darbdavių ir darbuotojų interesus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu.

Komisija, vykdydama jai iškeltą uždavinį, atlieka šias funkcijas:

1. nagrinėja VDI inspektavimo skyriaus, esančio apskrities teritorijoje, informaciją ir duomenis apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apskrities įmonėse, įstaigose ir kituose ūkio subjektuose (toliau – įmonės), darbuotojų traumatizmą ir sergamumą profesinėmis ligomis, siūlo priemones nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti bei gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėse;

2. nagrinėja nelaimingų atsitikimų darbe draudimo vykdymą (draudėjams privalomų įmokų mokėjimą, draudimo kompensacijų mokėjimą nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų darbe, susirgusiems profesinėmis ligomis) ir teikia atitinkamus pasiūlymus draudėjams, draudimo vykdytojui;

3. teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos galiojančių teisės aktų pakeitimų ir papildymų bei naujų projektų rengimo;

4. bendradarbiauja su apskrityje veikiančiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, susijusiomis su darbuotojų sauga ir sveikata darbe, darbdavių organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis.

Komisijos pasiūlymai ir rekomendacijos yra patariamojo pobūdžio.

Atitinkamos ekonominės veiklos srities įmonių darbdavių respublikinių susivienijimų ir (ar) atitinkamų profesinių sąjungų respublikinių susivienijimų iniciatyva dvišalio socialinių partnerių bendradarbiavimo principu gali būti steigiamos atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos.

Apskrities viršininko ir savivaldybių institucijų įgaliojimai bei teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje:

1. Apskrities viršininkas, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų bendraisiais nuostatais, skiria atstovus į teritorinę darbuotojų saugos ir sveikatos komisiją.

2. Savivaldybės taryba įmonių sutikimu turi teisę sudaryti ir tvirtinti bendras darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo programas ar priemones ir skirti lėšų joms įgyvendinti.

Profesinių sąjungų teisės:

1. Profesinės sąjungos atstovauja savo interesams darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaudamosi Profesinių sąjungų įstatymu, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

2. Profesinių sąjungų ir (ar) darbdavių iniciatyva kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyti papildomi ir palankesni darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimai negu galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose. Tokių reikalavimų vykdymą kontroliuoja darbdavys ir įmonės profesinė sąjunga.

Išvados

Darbdavys privalo organizuoti darbą įmonėje, nustatyti darbo ir poilsio režimą taip kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ar neinstruktuotas saugiai dirbti.Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.

Kiekvienas darbuotojas privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais.

Darbuotojai privalo reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu kyla pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai.

Darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir neužtikrina saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė, už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų, su kuriais buvo supažindinti, numatyta ir darbuotojams.

Literatūros sąrašas


1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius. 1992.

2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Vilnius. 2002.

3. Lietuvos Respublikos Valstybės darbo inspekcijos įstatymas/ Valstybės Žinios.,1994, Nr. 87-1644

4. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas/ Valstybės Žinios, 2000, Nr. 95 – 2968.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 06 19 nutarimas Nr. 748 ,, Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir apskaitos nuostatų patvirtinimo”/ Valstybės Žinios., 2001, Nr. 53-1881.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 01 09 nutarimas Nr. 13 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo”

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 11 14 nutarimas Nr. 95 ,,Dėl apskrities teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatų patvirtinimo”.

8. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 07 08 įsakymas Nr. 359/95 ,,Dėl nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims draudžiamų darbų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo”

9. Tiažkijus V., Petravičius R., Bužinskas G. Darbo teisė. Vilnius. 1999.

10. Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso komentaras. Vilnius. 1998.

Rašykite komentarą

-->