Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Darbu sauga

Autorius: Eligijus

Kad būtų mažiau nelaimingų atsitikimų, reikia nuolatos tobulinti mašinas, gamybos technologiją, darbo organizavimą. Bet koks darbo proceso tobulinimas susijęs su papildomomis materialinėmis sąnaudomis. Patobulinus darbo procesą bei kitus veiksnius, sumažėja darbuotojų sergamumas, darbo laiko nuostoliai ir išleidžiama mažiau lėšų nedarbingumo lapeliams bei invalidumui apmokėti.

Diegti darbo apsaugą gamyboje yra sudėtinga. Ne visuomet saugus darbas suderinamas su gamybinio plano vykdymu. Kartais didesnių gamybos rodiklių siekiama ir rizikuojant darbuotojo sveikata, tačiau ir čia jo energija turi būti eikvojama racionaliai. Didinant darbo našumą, reikia kuo mažiau apkrauti ir varginti darbuotojo nervus bei raumenis. Darbo vieta turi būti sutvarkyta taip, kad nekiltų gaisras, kad nebūtų teršiama aplinka (oras, dirva, vanduo). Tai galima pasiekti tik taikant kompleksines priemones – psichofiziologines, technines ir organizacines.

Psichofiziologinėmis priemonėmis stengiamasi pritaikyti mašinas (įrengimus) žmogui. Pats gamybos procesas, aplinka, įrengimai veikia visus dirbančio žmogaus pojūčius, psichiką. Estetinė reakcija skatina nervų sistemos veiklą. Teigiami estetikos stimulai (forma, spalva, interjeras) maloniai nuteikia žmogų, padidina orientaciją, pagerina savijautą. Teigiamos emocijos žadina pasitenkinimo darbu jausmą, darbuotojas ne taip greit pavargsta, greičiau pailsi. Grasiomis spalvomis išdažytos pavojingos vietos sukuria savotišką „psichologinį barjerą“.

Techninių darbo apsaugos priemonių tikslas – iki minimumo sumažinti pavojingas ir kenksmingas vietas gamyboje ir apsaugoti darbuotoją nuo varginančių veiksnių. Nuo sunkaus, įtempto darbo žmogus greit pavargsta, o tada dažniau rizikuoja ir pažeidžia saugaus darbo reikalavimus.

Mašinos, technologiniai procesai ir įvairūs įrengimai projektuojami visų pirma pagal ekonomikos reikalavimus, patikimumą, ilgaamžiškumą, standartizaciją, techninę estetiką ir inžinerinę psichologiją. Nors darbo apsaugai skiriama daug dėmesio, visiškai saugių mašinų gaminti dažniausiai ekonomiškai neapsimoka. Nes, ta pati mašina vienam gali būti saugi, kitam pavojinga. Tai priklauso ir nuo darbuotojo individualių sugebėjimų bei darbo organizavimo.

Vertinant mašinas, įrengimus ar atskirus technologinius procesus saugaus darbo požiūriu, pirmiausia reikia nustatyti pavojingus, kenksmingus bei darbuotoją varginančius veiksnius, įvertinti darbuotojo kūno padėtį, valdymo įtaisų skaičių, jų išdėstymo patogumą, kiek jėgos reikia jiems valdyti, meteorologines sąlygas, triukšmą, virpesius, apšvietimą, pavojingas zonas ir jų apsaugą. Gamybinis įrengimas (mašina) turi būti saugus eksploatuojant, remontuojant, transportuojant, laikant, naudojant jį visą ar dalimis. Jis neturi teršti dirvos, vandens, oro, sukelti gaisro.

Kenksmingus veiksnius (šalčio, karščio, drėgmės, dujų, dulkių, triukšmo, virpesių, spinduliavimo, statinės elektros, nervinės įtampos, greičio apkrovos, betikslio energijos eikvojimo, nepatogios kūno padėties), papildomai varginančius žmogų ir žalojančius jo sveikatą atliekant technologinius procesus, mažina ventiliacija, hermetizacija, šildymas, vėsinimas, duslintuvai, garso ir virpesių izoliacija, ekranavimas ir kt.

Mažiausiai pavargstama, kai dirbama sėdint, kaitaliojant darbo metu kūno padėtį.
Monotoniškas darbas vargina. Valdymo įtaisai turi būti lengvai pastebimi, jų skaičius minimalus, bet pakankamas, svarbu juos išdėstyti taip, kad būtų pasiekiami nepersikreipiant ir neeikvojant daug energijos. Mašinų paleidimo įtaisus, kad jie atsitiktinai neįsijungtų, reikia tinkamai apsaugoti. Stabdymo ir išjungimo įtaisai turi būti greit pastebimi ir lengvai pasiekiami iš bet kurios darbo padėties, nekeičiant kūno padėties. Todėl jų negalima įrengti už darbuotojo nugaros. Lengviau išvengti klaidingų veiksmų, kai valdymo įtaisai yra įvairių formų. Fiksatoriai valdymo įtaisuose informuoja, ar įrengimo dalis teisingai įjungta ir neleidžia jai savaime išsijungti. Darbą lengvina valdymo įtaisų stiprintuvai, pavyzdžiui, vairo stiprintuvas galinguose sunkvežimiuose, traktoriuose.

Pavojinga zona vadinama erdvės dalis, kurioje nuolat ar periodiškai (potencialiai) pavojingi veiksniai veikia žmogų. Pavojingos zonos – tai neuždengtos duobės, angos, erdvė tarp judančių darbinių dalių (peilių, krumpliaračių), besisukančių išsikišusių daiktų (varžtų, vielų, strypų), vieta, kurioje yra aukšta temperatūra, didelis slėgis, elektros srovė, tarpai tarp judančių mašinų ir kt.

Konstruojant mašinas, projektuojant naujus technologinius procesus, pavojingų zonų stengiamasi išvengti. Kuo mažiau pavojingų zonų, tuo lengviau dirbti, nereikia papildomai skirti dėmesio saugojimuisi. Ten, kur pavojingų zonų išvengti sunku arba ekonomiškai neapsimoka, jos apsaugomos.

Pavojingų ir kenksmingų veiksnių poveikį sėkmingai galima sumažinti organizacinėmis priemonėmis. Parinkus tinkamą darbuotojo kūno padėtį, išmokius jį dirbti be nereikalingų judesių ir išvengus sunkių fizinių veiksmų, galima gerokai palengvinti darbą, sumažinti centrinės nervų sistemos apkrovimą. Tikimybę susižeisti mažina darbo ritmas, periodinės pertraukos, drausmė, švara, tvarkinga darbo vieta, racionaliai išdėstyti įrengimai, periodinis jų techninės būklės tikrinimas ir kt. Tinkamai organizuotas poilsis po darbo padeda greičiau atsisakyti gamyboje prarastai energijai. Administracijos darbuotojų santūrumas ir sugebėjimas dirbti be konfliktinių situacijų sukuria darbingą, gerą psichologinį klimatą ir iki minimumo sumažina nervinę įtampą. Darbuotojas, aprūpintas reikiamas darbo įrankiais, rečiau rizikuos, dirbs mažiau pavojingu būdu. Jei administracija darbuotoją skatins vien tik už gamybos rodiklius ir neatsižvelgs į tai, su kokia rizika sau ir aplinkiniams jei pasiekti, kolektyve susidarys nepalankios sąlygos darbo apsaugai.
24. LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Apmokėjimas už darbą

Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, darbo kiekio ir kokybės bei įmonės veiklos rezultatų.

Draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės ir politinių įsitikinimų.
2 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas

Valstybė nustato minimalų valandinį atlygį (minimalią mėnesinę algą).

Darbuotojui nustatytas valandinis atlygis (mėnesinė alga) negali būti mažesnis už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį (minimalią mėnesinę algą).
3 straipsnis. Darbo apmokėjimo organizavimas

Darbo apmokėjimo sąlygas, profesijų ir pareigų tarifinius – kvalifikacinius reikalavimus, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarką nustato įmonių, įstaigų ir organizacijų savininkai (darbdaviai) kolektyviniuose susitarimuose (kolektyvinėse sutartyse).

Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatomos kolektyvinėse arba, jeigu jos nesudaromos, samdos sutartyse Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (toliau – „kolektyvinėse arba samdos sutartyse”).

Darbuotojo darbo apmokėjimo sąlygos, nustatytos darbo sutartyje, atsižvelgiant į teisės aktuose bei kolektyvinėse sutartyse patvirtintas nuostatas, gali būti keičiamos tik raštišku darbuotojo ir darbdavio susitarimu.
4 straipsnis. Valstybinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimas

Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Kitų iš biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šios sąlygos peržiūrimos ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į materialines gamybos darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą.
5 straipsnis. Realaus darbo užmokesčio užtikrinimas

Atsižvelgiant į kainų pasikeitimo indeksus, darbo užmokestis yra indeksuojamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Darbo apmokėjimas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų

Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą apmokama: kenksmingomis sąlygomis – ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio (dieninio) tarifinio atlygio (mėnesinės algos);

labai kenksmingomis darbo sąlygomis – ne mažiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu (dieniniu) tarifiniu atlygiu (mėnesine alga).

Darbo sąlygų klasifikaciją ir kenksmingumų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti norminiai aktai.

Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba samdos sutartyse.
7 straipsnis. Apmokėjimas už viršvalandinį ir naktinį darbą

Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos).

Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba samdos sutartyse.
8 straipsnis. Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis

Darbas poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, kompensuojamas suteikiant per mėnesį kitą poilsio dieną arba, darbuotojui pageidaujant, apmokant ne mažiau kaip dvigubu darbuotojui nustatytu valandiniu ar dieniniu atlygiu, nesuteikiant papildomos poilsio dienos.

Darbas švenčių dieną pagal grafiką apmokamas ne mažiau kaip dvigubu valandiniu arba dieniniu atlygiu.
9 straipsnis. Apmokėjimas už prastovos laiką

Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažiau kaip valstybės nustatytu minimaliu valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą.

Kai dėl prastovos įstatymų nustatyta tvarka perkelto į kitą darbą darbuotojo darbo užmokestis sumažėja ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis.

Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai ir sveikatos būklei, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei valstybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

Jeigu darbuotojas atsisako pasiūlyto darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai ir sveikatos būklei, jam mokamas ne mažesnis nei valstybės nustatytas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

Darbdavys neturi reikalauti, kad darbuotojas, nedirbantis dėl prastovos, būtų darbovietėje ilgiau kaip vieną valandą per darbo dieną (pamainą). Už buvimą įmonėje šioje nuostatoje nurodytą laiką mokamas šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis. Kolektyvinėje, darbo sutartyje arba šalių susitarimu gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai.

Kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti nustatomi didesni negu nurodyti šiame straipsnyje apmokėjimo dydžiai.

Išmoka už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės turi būti mokama tais pačiais terminais ir tvarka kaip ir darbo užmokesčio (šio Įstatymo 11 straipsnis).

Prastovos dėl darbuotojo kaltės laikas neapmokamas.
10 straipsnis. Apmokėjimas už ne visą ir sutrumpintą darbo laiką

Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė), nustatytas darbuotojui susitarus su darbdaviu, apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba už atliktą darbą.

Darbuotojams, kuriems pagal įstatymus ar kolektyvines sutartis sutrumpinamas darbo laikas (nepilnamečiams, riboto darbingumo asmenims, darbuotojams, dirbantiems labai kenksmingomis darbo sąlygomis ir kt.), gali būti numatomos papildomos darbo apmokėjimo garantijos.
11 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka

Darbo užmokestis mokamas darbo metu ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse.

Išleidžiant darbuotoją kasmetinių atostogų, visas jam priklausantis iki atostogų pradžios uždarbis mokamas kartu su darbo užmokesčiu už visą atostogų laiką ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki prasidedant atostogoms.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, visas jam priklausantis darbo užmokestis išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną.
12 straipsnis. Vidutinis darbo užmokestis

Vidutinis darbo užmokestis darbuotojams garantuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų, kolektyvinių arba samdos sutarčių numatytais atvejais ir yra apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Į vidutinį darbo užmokestį įskaitomos visos darbo apmokėjimo rūšys, nuo kurių pagal galiojančią tvarką priskaitomi valstybinio socialinio draudimo įnašai.

Jeigu darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo pagrindinio darbo, darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka arba kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus vykdo darbuotojas.
13 straipsnis. Ginčų sprendimas

ginčai darbo apmokėjimo klausimais nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta darbo ginčų sprendimo tvarka.
14 straipsnis, Įstatymo laikymosi kontrolė

Šio įstatymo laikymosi kontrolę vykdo valstybinė darbo inspekcija.
15 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Nuostolius, atsiradusius dėl šio įstatymo pažeidimo, privalo atlyginti kaltoji šalis.

Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais už šio įstatymo pažeidimus taikoma drausminė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
16 straipsnis. Žinios apie darbo užmokestį

Žinios apie darbuotojo darbo užmokestį teikiamos ir skelbiamos tik įstatymo numatytais atvejais arba darbuotojui sutikus.

Žinios apie darbuotojų darbo užmokestį, mokamą iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei Sveikatos
draudimo fondo biudžeto lėšų, yra viešos. Žinių apie darbo užmokestį teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
32. LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMAS

27 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarka

Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys taip pat susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

Jei antroji šalis per šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.
28 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip pieš keturiolika kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti atleidimą.

Jei reikalavimas nutraukti neterminuotą darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, numatytomis kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos.

Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus.

Darbuotojas turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu pranešęs darbdaviui, jei yra priežasčių, nurodytų šio straipsnio antrojoje dalyje, taip pat jei darbdavys pažeidė darbuotojo teises, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą, ginčą darbuotojo pareiškimu sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai.
281 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dėl nuo darbuotojo priklausančių aplinkybių

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka įmonėje pradedama bankroto procedūra.

Darbo sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo pareiškimo padavimo dienos.
29 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva

Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai:

1) kai įmonė likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė veikla;

2) kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų;

3) kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos;

4) kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį laiką. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;

5) kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos, daugiau kaip du mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą;

6) kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

7) kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai darbuotojas tyčine neteisėta veika padaro darbdaviui nuostolių;

8) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;

9) kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų;

10) kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);

11) kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei;

12) kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotojais, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu, kai šie darbuotojai dėl savo kaltų veiksmų darbe netenka pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą.

Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir darbuotojai, atliekantys auklėjimo funkcijas, gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dėl to nesuderinamas su jų pareigomis.

Darbdavio iniciatyva neleidžiama darbuotojų atleisti iš darbo jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 ir 4 punktus), taip pat darbuotojų atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 punktą). Jeigu darbo sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos nutraukimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po nedarbingumo pasibaigimo darbo diena. Už laiką, kuriam pratęstas darbo sutarties nutraukimas, darbuotojui išmokamas dvigubas darbo užmokestis, įskaitant per šį laiką gautą nedarbingumo pašalpą ir apmokėjimą už atostogas.

Draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo dėl politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją, dėl tautybės, pilietybės ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojo savybėmis.
30 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia

Darbdavys, išskyrus valstybinę (vietos savivaldybės) įmonę, įstaigą, organizaciją, turi teisę nutraukti darbo sutartį remdamasis svarbiomis aplinkybėmis, sumokėdamas atleidžiamajam darbuotojui kompensaciją, kai darbuotojo darbo stažas šioje įmonėje:

1) iki 1 metų – 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

2) nuo 1 iki 5 metų – 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

3) nuo 5 iki 10 metų – 18 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

4) nuo 10
metų – 24 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

5) per 20 metų – 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
31 straipsnis. Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas

Darbo sutartis, kai jos sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamoms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo, jam sutinkant, į kitą darbą, nutraukiama.

Jei darbuotojas atsisako siūlomo darbo, nutraukiant darbo sutartį, jam išmokama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, o jei nėra darbo, į kurį darbuotojas galėtų būti perkeltas, jam išmokama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių, prieštaraujančių įstatymams, pripažinimo negaliojančiomis sprendžia teismas.

Darbo sutartis, sudaryta pažeidžiant įstatymus ar tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą, turi būti nutraukta. Darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, taikomos įstatymų numatytos sankcijos.
32 straipsnis. Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant įmonę

Įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas darbo sutarties nenutraukia.

Įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos kitą ar pakeitus įmonės rūšį, darbuotojo darbo santykiai tęsiasi.
34 straipsnis. Reikalavimai nutraukiant darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės

Darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius.

Darbo arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi ilgesni įspėjimo terminai.

Įspėjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

Tais atvejais, kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos liko mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo terminai, darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Šiame straipsnyje nurodyti įspėjimo terminai netaikomi, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal šio įstatymo 30 straipsnį.
35 straipsnis. Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su nėščia moterimi ir motina, auginančia vaiką iki 3 metų

Darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia negali būti nutraukta su nėščia moterimi.

Darbo sutartis
darbdavio valia negali būti nutraukta su motina, auginančia vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – su tėvu arba globėju, auginančiu vaiką iki to pat amžiaus), taip pat negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Garantijos, išvardintos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, netaikomos, kai darbo sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą.
66. Nepavojingi įtampos ir srovės dydžiai

Prisilietimo įtampos ir srovės, kurios nesukelia žmonėms ir gyvuliams pavojaus, galima vadinti nepavojingomis. Žmogui absoliučiai nepavojinga siūloma laikyti 0,1 mA, sąlygiškai nepavojinga – 1,0 mA ir nepavojinga tik išimtiniais atvejais – 10 mA srovė.
1 lentelė. Leidžiamos prisilietimo įtampos ir srovės 50 Hz dažnio kintamajai elektros srovei iki 10000 V įtampos elektros tinkluose su tiesiogiai įžeminta neutrale
Ilgalaikė žmogui leidžiama srovė turi būti didesnė už didžiausią juntamą srovę. Didžiausios atleidžiančios arba mažesnės už mažiausią neatleidžiančią srovės leidžiamas poveikis gali trukti ne ilgiau kaip 10 – 30 s.

Leidžiamomis prisilietimo įtampomis ir srovėmis priimta laikyti tokias, kurios neturėtų sukelti didelio pavojaus, tačiau jos nėra visiškai nepavojingos. Iki 1000 V įtampos elektros tinklams su tiesiogiai įžeminta neutrale yra patvirtintos „Laikinos žmogui leidžiamos prisilietimo įtampos ir srovės“.
95. Kvėpavimo organų filtruojančios apsaugos priemonės.

Priemonės kvėpavimo takams apsaugoti

1. Dujokaukės (pramoninės, filtruojančios, šlanginės).

2. Respiratoriai (priešdulkiniai, priešaerozoliniai).

3. Apsauginiai filtrai nuo dulkių.

4. Apsauginiai filtrai nuo dujų.

5. Apsauginiai filtrai nuo aerozolių (tarp jų nuo suvirinimo aerozolių).

6. Apsauginiai filtrai nuo dūmų.

7. Apsauginiai filtrai nuo radioaktyviųjų dulkių ir medžiagų dalelyčių

8. Izoliaciniai aparatai su oro papūtimu.

9. Kvėpavimo aparatai su nuimamu suvirintojo apsaugos skydeliu.

10. Akvalangai ir nardymo įrenginiai.
Individualios apsaugos priemonės kvėpavimo organų apsaugai yra tokios: dujokaukės, respiratoriai, paprasčiausios kaukės, marlės ir vatos raiščiai. Patikimiausia kvėpavimo organų apsaugos priemonė – dujokaukė. Ji apsaugo kvėpavimo organus, veidą, akis nuo ore esančių kenksmingųjų medžiagų. Pagal veikimo principą dujokaukės skirstomos į filtruojančiąsias ir izoliuojančiąsias.

Filtruojančioji dujokaukė – pagrindinė kvėpavimo organų apsaugos priemonė. Ji iš oro išvalo kenksmingąsias priemaišas, dulkes, nukenksmina nuodingąsias medžiagas. Dujokaukių yra visokių dydžių. Lietuvoje naudojamos buvusioje Tarybų Sąjungoje pagamintos dujokaukės: GP-4u, GP-5, GP-5M, GP-7, GP-7MV ir kitos.

Vaikiškos dujokaukės: DP-6, DP-6M, PDF-7 ir kitos. Labai mažų vaikų apsaugai naudojamos vaikiškos kameros KZD-4.

Minėtos dujokaukės apsaugo nuo kare naudojamų nuodingųjų medžiagų. Jos neapsaugo nuo anglies oksido, amoniako ir chloro garų. Tam tikslui naudojamos specialios papildomos dėžutės.

Labai svarbu pasirinkti tinkamo dydžio kaukę. Blogai pasirinkus kaukę, galima skaudžiai nukentėti. Kai kaukė per didelė, tai užterštas oras, užuot ėjęs per dėžutę, įkvepiant laisvai pateks tiesiog po kauke. Maža kaukė spaus galvą bei veidą ir sukels skausmą. Tokią dujokaukę reikės skubiai nusiimti.

Nustatant kaukės dydį, reikia išmatuoti veido ilgį (atstumą tarp viršunosės įdubimo iki apatinės smakro dalies). Tą galima padaryti paprasta mokykline liniuote su milimetrinėmis padalomis.

Išmatavus veido ilgį, reikiamas dujokaukių GP-4y ir GP-7 kaukės dydis toks:

Veido ilgis mm: Dujokaukės Nr.:

99 – 109 Pirmas

110 – 119 Antras

120 ir daugiau Trečias
Renkantis reikiamo dydžio kaukę dujokaukei GP-5 ir jos modeliams, reikia išmatuoti galvą uždara kreive, einančia per viršugalvį, skruostus ir smakrą. Matavimai suapvalinami iki 0,5 cm:

Veido ir galvos ilgis (apimtis): Kaukės dydis:

Iki 53 Nulinis

63,5 – 65,5 Pirmas

66 – 68 Antras

68,5 – 70,5 Trečias

71 ir daugiau Ketvirtas
Gavus dujokaukę, ją reikia patikrinti ir apžiūrėti, ar nesugadintos jos dalys. Po to tinkamai sujungti dalis ir patikrinti, ar dujokaukė sandari.

Užsidėjus dujokaukę ir per ją kvėpuojant, akinių stiklai rasoją ir trukdo matyti. Stiklus nuo rasojimo apsaugo nerasojančios plokštelės arba specialus pieštukas.

Neturint dujokaukės arba jai sugedus, kvėpavimo organus nuo radioaktyviųjų dulkių, bakterijų ir dūmų galima apsaugoti respiratoriumi. Tačiau būtina žinoti ir visą laiką atsiminti, kad respiratorius neapsaugo nuo nuodingųjų medžiagų. Respiratorius neapsaugo ir akių, todėl reikia užsidėti akinius. Jeigu dėvint respiratorių suprakaitavote, reikia jį nuimti, nušluostyti ir po 1-2 minučių vėl užsidėti.

Pramonė gamina įvairių markių respiratorius: pramonėje gaminamus ŠV-1, RU-60M, RP-6-67 ir kt. Civilinės saugos sistemoje plačiausiai naudojamas respiratorius R-2. Respiratoriai gaminami trijų dydžių. Dydis pasirenkamas taip pat kaip ir dujokaukių GP-4u, GP-7.

Kvėpavimo organus nuo dulkių, radioaktyviųjų dulkių, bakterijų apsaugo paprasčiausios audeklo kaukės, vatos ir marlės raiščiai. Šias priemones pasidaro patys gyventojai.

KONTROLINIAME DARBE NAUDOTA LITERATŪRA:
1. „ Darbo teisė “ Vilnius 2000 09 20

2. S. Valaitis „ Civilinė sauga žemės ūkyje “ Vilnius 1993m.

3. „ Darbo apsauga žemės ūkyje “ Vilnius 1985m.

4. „ Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai “

Leidykla „ Rekona “ 1999m.

Rašykite komentarą

-->